Lietuva rengs atskiras taisykles prekybai elektra iš trečiųjų šalių

Kol nebus pasiektas trišalis Baltijos šalių sprendimas dėl naujų prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių, Lietuva vadovausis atskiromis taisyklėmis. Taip šiandien nusprendė Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija, siekdama užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra bei užtikrinti Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą.

Taisyklės, arba Lietuvos Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodika, artimiausiu metu turi būti parengtos ir pateiktos tvirtinti nacionaliniam energetikos reguliuotojui VERT.

Komisija taip pat pažymėjo, kad siekiant tvaraus sprendimo Lietuva ir toliau turi siekti sutarimo su Latvija ir Estija dėl bendrų taisyklių, kaip prekiauti elektra iš trečiųjų/ne ES šalių.

„Baltarusijos atominė elektrinė jau veikia komerciniu režimu, ir Lietuva, siekdama stabdyti jos plėtrą bei apsisaugoti nuo tolimesnio jos finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais, privalo pradėti taikyti priemones, nelaukdama, kol bus pasiektas trišalis sutarimas. Tačiau Baltijos šalys stiprios, kai laikosi išvien, ir mes toliau esame suinteresuoti rasti trišalį sprendimą“, - sako Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Ji pabrėžė, jog naujos taisyklės turės užkardyti bet kokias galimybes prekiauti baltarusiška elektra Lietuvoje, tačiau išlaikys galimybę ir toliau prekiauti elektra su Rusija ir Kaliningrado sritimi.

„Naujomis taisyklės siekiame užtikrinti, jog Lietuvai priklausanti bendros elektros sistemos infrastruktūra pirmiausiai tarnautų teisėtiems Lietuvos interesams bei atitiktų strateginius mūsų šalies energetikos tikslus“, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Šiuo metu Latvija ir Estija, prekybai elektra naudodamos Lietuvos elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, vienašališkai taiko prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisykles, dėl kurių į Lietuvos rinką ir toliau gali patekti Baltarusijos AE pagaminta elektra.

Tai ne tik pažeidžia Antiastravinio įstatymo nuostatas, bet ir sudaro sąlygas dirbtinai sukelti elektros kainą Lietuvoje. Apie tai energetikos ministras yra informavęs Europos Komisiją. Baltijos šalių elektros energijos gamintojai „Eesti Energia“ ir „Ignitis grupė“ Europos Komisijai yra pateikę skundus, o Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius Litgrid pateikė oficialią pretenziją Latvijos elektros perdavimo sistemos operatoriui AST su reikalavimu nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. Apie tai pranešta ir prekybos elektra biržos operatoriui NPS. Lietuva pastarąjį pusmetį aukščiausiu politiniu lygiu kryptingai siekė sutarimo su Baltijos šalimis dėl naujos trišalės metodikos. Baltijos šalys sutaria, jog baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama, tačiau išsiskiria nuomonės, kad techniškai turėtų būti įgyvendintas šis politinis susitarimas.

„Litgrid“ dar kovą Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams bei nacionaliniams reguliuotojams pateikė Lietuvos siūlomą trišalės metodikos projektą, kuris eliminuoja LT-BY jungčių infrastruktūrą iš tarpsisteminių jungčių pralaidumo skaičiavimų, tačiau iki šiol jokio atsakymo ar pastabų iš Latvijos ar Estijos pusės nėra gauta.

Nuo kovo mėnesio įvyko devyni 9 BEMIP Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) Aukšto lygmens darbo grupės posėdžiai (BEMIP yra Europos Komisijos energetikos iniciatyva, skirta Baltijos valstybių energijos rinkų integravimui į ES). Lietuvos pozicija ir siūlymai pristatyti Europos Komisijos Energetikos direktoratui. Lietuvos pastangų dėka Ukraina uždraudė elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos iki spalio 1 dienos, su galimybe pratęsti šį draudimą atskiru sprendimu. „Šiuo žingsniu panaikinta galimybė už Baltarusijoje pagamintos elektros pardavimą Baltijos šalių rinkoje atsiskaityti per Ukrainą ir dėl to Baltarusija šiuo metu neturi galimybės gauti pajamų iš prekybos elektra Lietuvos rinkoje“, - teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Lenkijos klimato ir aplinkos ministras taip pat parėmė Lietuvą laišku Europos Komisijai ir Baltijos šalių energetikos ministrams, kuriame išreiškė nuostatą, kad iki Baltijos šalių sinchronizavimo su Europos tinklais į jas patenkantys elektros kiekiai iš trečiųjų šalių turėtų nuosekliai mažėti, o po sinchronizavimo prekyba su jomis apskritai nebūtų galima. Pasak D. Kreivio, Ukrainos ir Lenkijos veiksmai rodo, jog Baltarusijos AE yra suprantama kaip viso regiono grėsmė, kurios plėtrą būtina stabdyti.

Jei VERT pritars naujoms prekybos taisyklėms, rugsėjo 15 d. maksimalus techninis elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo dabar taikomo 1250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo Baltijos valstybių sistemos saugumui ir patikimumui užtikrinti. Tai užtikrins, kad Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai nebūtų galimybės naudoti Lietuvos elektros linijas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija