Rugpjūčio 26 d.

Populiarios specialybės lengvos karjeros pradžios negarantuoja

2019-07-16 16:50 Dalintis:

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, universitetų absolventų  vidutinės pajamos svyruoja nuo 370 iki beveik 1500 Eur (čia ir toliau atlyginimai nurodomi prieš mokesčius), priklausomai nuo baigtų studijų krypties. Analizuojant skirtingas studijų kryptis kolegijose baigusių absolventų taip pat pastebimi ryškūs skirtumai – praėjus 6 mėn. nuostudijų baigimo, vienų krypčių absolventų atlyginimai nesiekia 400 Eur, tuo metu kiti gali pasigirti ir 1300 Eur darbo užmokesčiu. Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė, kurioje nagrinėjami abiturientų studijų pasirinkimai, 2017 m. absolventų pajamos bei įsidarbinimas į aukštos kvalifikacijos darbus, praėjus 6 mėn. po studijų baigimo.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, pagal absolventų pajamas pirmaujančiose pozicijose vyrauja STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) studijų kryptys. Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM. Vertinant kolegijų kryptis, ši tendencija dar ryškesnė – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas.

G. Jakšto teigimu, studijų pasirinkimą lemia ne vienas veiksnys: ir studijų sąsaja su abituriento pomėgiais, ir galimybė po studijų toliau gilintis į dominančią sritį, ir galimybė baigus studijas užsiimti su pomėgiais suderinama veikla. „Nors absolventų pajamos ir nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinama studijų sėkmė, visgi patys stojantieji nurodo, kad galimybė įsidarbinti ir po studijų baigimo dirbti gerai apmokamą darbą yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis studijas“, – teigia G. Jakštas.

Yra studijų krypčių, kurios pasižymi ir dideliu populiarumu, ir aukštomis abiturientų pajamomis, pavyzdžiui, programų sistemos, vis dėlto, tai veikiau išimtis, o ne taisyklė. „Kita vertus, tai – gera  žinia būsimiems abiturientams. Vadinasi, yra gausu santykinai aukštas pajamas žadančių krypčių, kurios sulaukia mažai prašymų studijuoti, todėl į jas įstoti ir gauti valstybės finansavimą studijoms nėra sudėtinga“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, tikėtina, kad šiemet augs inžinerinių studijų populiarumas, kadangi apie šių specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje jau ne vienerius metus aktyviai komunikuoja verslo sektorius, o ir Vyriausybė yra pasiryžusi apmokėti studijas visiems jas pasirinkusiems ir pasirengusiems studijuoti.

Lyderių pozicijos neapleidžia programų sistemos

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, didesnėmis nei 1000 Eur pajamomis gali pasigirti 6 studijų krypčių absolventai. Didžiausias pajamas gauna programų sistemų (1455 Eur), gamtos išteklių technologijų (1198 Eur) ir informacijos sistemų (1153 Eur) krypčių absolventai. Taip pat daugiau nei 1000 Eur gauna informatikos (1152 Eur), andragogikos (1065 Eur), visuomenės saugumo (1061 Eur) sričių absolventai.

„Iš visų didžiausias pajamas gaunančių krypčių galima išskirti informacinių technologijų studijų kryptis, kurių absolventai ne tik gauna aukštas vidutines pajamas netrukus po studijų baigimo, tačiau ir įsidarbina į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Tuo metu inžinerijos studijų absolventai, nors praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo ir uždirba didesnes pajamas nei šalies vidurkis, tačiau rečiau dirba darbuose, kuriems reikia aukštojo išsilavinimo“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, tokia situacija susiklosto dėl to, kad pramonėje trūksta kvalifikuotų darbininkų, kuriuos turėtų rengti profesinės mokyklos, tad į šias įsidarbina asmenys, įgiję aukštąjį  išsilavinimą. Visgi tai nėra teigiamas reiškinys. „Tokia situacija  ydinga visoms šalims: tiek pačiam darbuotojui, kuris, nors ir gauna aukštesnes pajamas, nerealizuoja žinių ir įgūdžių, įgytų aukštajame moksle, tiek verslui, kuriam tenka papildomai investuoti į naujo  darbuotojo apmokymą, tiek žvelgiant iš valstybės perspektyvos.“

Nors didžiausias pajamas gauna STEM krypčių absolventai, tačiau studijas besirenkantys abiturientai kol kas šių krypčių rinktis neskuba.  Populiariausių studijų krypčių dešimtuke – tik 3 STEM studijų kryptys. Kur kas dažniau abiturientai renkasi socialinių ir humanitarinių mokslų kryptis, kurių absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi vidutiniškai. G. Jakšto manymu, viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad stojant į STEM programas reikalingas stiprus pasirengimas tiksliuosiuose moksluose, tačiau mokinių rezultatai juose prasti – Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis nesiekia net 5 balų. „Šalies moksleivių matematikos rezultatai yra prasti ir pastaraisiais metais negerėjo, mokymo metodai pasenę ir mokiniai nėra sudominami šiuo mokslu, tad nenuostabu, kad didelė dalis abiturientų nenori ateities sieti su profesijomis, kuriose tikslieji mokslai lydės kasdien“, – pažymi G. Jakštas.

Daugiau informacijos.

Šaltinis: MOSTA.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location