Gegužės 28 d.

Ar koronavirusas ir karantinas paskatins viešąjį sektorių įsigyti daugiau inovacijų?

2020-05-20 13:30 Dalintis:

COVID-19 pandemijai palengva slūgstant pradėjus švelninti įvairius verslo ir viešųjų institucijų veiklos suvaržymus, netyla kalbos, kad nuo šiol paslaugos žmonėms turės būti teikiamos kitaip – užtikrinant kuo mažesnį fizinio kontakto poreikį. Verslas, kuris siekia išlikti, greitai prisitaikys prie šio iššūkio sukurdamas arba įsigydamas veiklos tęstinumui užtikrinti būtinų inovatyvių sprendimų. O kaip į susiklosčiusią padėtį reaguos viešasis sektorius?

Sutriko kontaktinių paslaugų teikimas 

Lietuvoje veikia keli tūkstančiai skirtingų viešųjų institucijų, kurios teikia viešąsias paslaugas gyventojams, verslui ir viena kitai. Labai didelę dalį šių paslaugų sudaro tiesioginio žmonių kontakto reikalaujančios paslaugos, tokios kaip mokymosi, gydymo, ikimokyklinės priežiūros, teismų paslaugos ir pan. Šalyje įvedus karantiną, dalis šių paslaugų su trukdžiais buvo teikiamos nuotoliniu būdu, kitos – nebuvo teikiamos iš viso, pavyzdžiui, reguliarūs apsilankymai ir procedūros pas medikus, odontologus. Akivaizdu, kad kai kurias paslaugas buvo galima teikti ir toliau, o kai kurias – kokybiškiau, tačiau įstaigos tam arba neturėjo įrankių, arba nežinojo, kaip optimaliai pritaikyti turimus išteklius.

Kol nemaža dalis viešojo sektoriaus kantriai laukė karantino pabaigos arba naudojo ne pačius kokybiškiausius sprendimus paslaugoms teikti, verslininkai, pastebėję iš apribojimų kylančius iššūkius, pradėjo sukti galvą ir kurti inovacijas. Pavyzdžiui, net dvi įmonės sukūrė nuotolinių gydytojų vaizdo konsultacijų įrankį: UAB „Mano daktaras“ nuotolinių gydytojų vaizdo konsultacijų paslaugą jau net pradėjo teikti, o IT bendrovė „Baltic Amadeus“ baigė įrankio testavimus ir artimiausiu metu planuoja jį paleisti į rinką. Įdomu tai, kad šis sprendimas, ypač aktualus per karantiną, nepraras savo svarbos ir jam pasibaigus, nes yra patogus, leidžia sutaupyti laiką, išvengti sėdėjimo eilėse prie gydytojų kabinetų ir sumažina galimybes ligų ir virusų plėtrai.

Išeitis – inovatyvūs viešieji pirkimai 

Norėdamos gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų efektyvumą viešosios įstaigos ilgainiui irgi turės pereiti prie panašių sprendimų, tačiau tam, kad jie veiktų, inovatyvūs sprendimai turės būti priderinti prie kiekvienos įstaigos ir jos teikiamų paslaugų specifikos. Kaip tą padaryti? Užuot pirkusios privataus sektoriaus jau sukurtus specifinius sprendimus pagal techninius parametrus, viešosios institucijos turėtų pereiti prie funkciniais kriterijais paremtų pirkimų, kitaip dar žinomų kaip inovatyvūs viešieji pirkimai.

„Pagal Nacionalinę pažangos programą, iki 2030 metų mažiausiai 20 proc. visuose ekonomikos sektoriuose vykdomų viešųjų pirkimų turėtų sudaryti inovatyvūs, ikiprekybiniai bei reikminių tyrimų pirkimai. Kol kas tik pačios aktyviausios ir pažangiausios viešosios institucijos ryžtasi įsigyti sprendimus tokiu keliu. Likusios prioritetą teikia tradiciniam būdui taip neretai apribodamos savo galimybes teikti visuomenei šiuolaikinio gyvenimo ritmą ir poreikį atitinkančias paslaugas“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė ir tarptautinio inovacijų skatinimo per viešuosius pirkimus konsorciumo iBuy koordinatorė Justė Rakštytė-Hoimian.

Jos teigimu, tinkamai atlikti inovacijų viešieji pirkimai, kurie apima inovatyvius, ikiprekybinius bei reikminių tyrimų pirkimus, leidžia viešojo sektoriaus institucijoms ne tik įsigyti kokybiškesnius valstybės ir visuomenės poreikius atitinkančius sprendimus, bet ir sutaupyti mokesčių mokėtojų lėšas, tausoti energiją bei mažinti aplinkai daromą žalą.

Ilgalaikė nauda bendruomenei

Per metus viešosios institucijos Lietuvoje atlieka viešųjų pirkimų už beveik 6 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šių pirkimų sudaro prekės, darbai ar paslaugos, kurias institucijos perka metai iš metų be jokio apčiuopiamo progreso viešųjų paslaugų kokybei ar visuomenei.

„Kyla klausimas, ar įprastinių sprendimų įsigijimas iš tiesų yra efektyviausias mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir ne tik per karantiną? Trumpuoju laikotarpiu inovatyvių sprendimų įsigijimas mokesčių mokėtojams gal ir kainuoja brangiau nei jau išbandytas ir daugeliui pažįstamas sprendimas, nors kartais jis ir nėra iki galo veiksmingas, tačiau ilguoju laikotarpiu inovatyvūs sprendimai atsiperka labiau, nes jie sprendžia net kelis skirtingus visuomenės iššūkius iš karto“, – paaiškina J. Rakštytė-Hoimian.

Ji pateikė kelis inovacijų viešųjų pirkimų pavyzdžius iš užsienio, kai valstybiniai subjektai siekia pagerinti paslaugas arba aplinką visuomenei per inovatyvius, rinkoje dar neegzistuojančius sprendimus. Vienas jų – iš Portugalijos, kur netoli Lisabonos esantis nacionalinis parkas, siekdamas sukurti sąlygas visiems lankytojams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar fizinių savybių, parko gamtiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui pažinti, perka skirtingus žmonių pojūčius integruojantį informacinį sprendimą. Tokiu būdu parkas siekia ne tik užtikrinti didesnį visuomenės įtraukumą, bet ir pagerinti apsilankymo parke patirtį visoms gyventojų grupėms.

Dar vienas pavyzdys yra iš Suomijos, kur Tamperės savivaldybė ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti sprendimą žiemą miesto gatvėse surenkamam sniegui utilizuoti. Tikslas yra ne šiaip atsikratyti sniego, o atsikratyti jo tokiu būdu, kad iš to būtų gauta nauda miestui, pavyzdžiui ištirpintas sniegas būtų naudojamas gatvėms plauti, ir nebūtų daroma žala gamtai. 

Lietuva vejasi, bet yra kur pasitempti 

„Gerųjų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Tokios viešąsias paslaugas teikiančios institucijos kaip Lietuvos geležinkeliai, Energetikos skirstymo operatorius (ESO), Lietuvos oro uostai, Lietuvos bankas ir kelios kitos organizacijos rinkoje ieško optimalių, jų pačių bei jų vartotojų poreikiams pritaikytų inovatyvių sprendimų išnaudodami esamo viešųjų pirkimų reglamentavimo galimybes. Negana to, neseniai įkurta GovTech Lab taip pat padeda viešajam sektoriui pereiti prie į iššūkių sprendimą orientuotą paslaugų, prekių ar darbų pirkimą“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė.

Vis dėlto, nepaisant šių gerųjų pavyzdžių, didžioji dalis viešojo sektoriaus vis dar vengia veltis į kol kas mažai ištyrinėtą ir išbandytą inovacijų viešųjų pirkimų terpę. Todėl siekdamas paskatinti perkančiąsias organizacijas vykdyti inovacijų pirkimus, Lietuvos inovacijų centras parengė Inovatyvių viešųjų pirkimų gaires, kuriose pateikiama aktuali metodinė informacija apie inovacijų viešųjų pirkimų vykdymą. Jos leidžia suteikti žinių perkančiosioms organizacijoms apie inovacijų viešųjų pirkimų teikiamą naudą, identifikuoja galimas kliūtis ar problemas, kurios gali iškilti įgyvendinant inovacijų viešąjį pirkimą ir pateikia galimus sprendimo būdus. Gairės taip pat suteikia informaciją apie inovacijų viešųjų pirkimų etapus ir prisideda prie inovacijų viešųjų pirkimų taikymo Lietuvoje paskatinimo.

Lietuvos inovacijų centras taip pat parengė 10 žingsnių vadovą (rekomendacijas) Lietuvai anglų kalba, kokių priemonių reikia imtis norint, kad iki 2030 metų mažiausiai 20 proc. visuose ekonomikos sektoriuose vykdomų viešųjų pirkimų būti inovacijų viešieji pirkimai. Tarp minėtų rekomendacijų – siūlymas gerinti inovacijų viešųjų pirkimų stebėseną ir matavimus, įkurti kompetencijų centrą, kuris padėtų viešojo sektoriaus institucijoms vykdyti inovacijų viešuosius pirkimus, motyvacinės sistemos inovacijų viešųjų pirkimų pradininkams viešajame sektoriuje sukūrimas.

"Tam, kad inovacijų viešieji pirkimai duotų apčiuopiamos naudos, pirmiausiai reikia pasiryžti juos daryti. Visa kita - tik patirties bei įgūdžių reikalas ir jie abu įgyjami su laiku“ – priduria J. Rakštytė-Hoimian.

Lietuvos inovacijų centras (LIC) yra veiksmingiausia viešosios inovacijų paramos organizacija Lietuvoje, gebanti konsoliduoti verslo, mokslo, politikos ir visuomenės interesus didinant Lietuvos ūkio konkurencingumą tarptautiniu mastu. 24 metus veikiantis LIC teikia inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms, skatindamas naujų produktų kūrimą bei pateikimą į rinką ir integruodamas Lietuvos inovacijų paramos subjektų potencialą į tarptautines vertės grandines. LIC taip pat atlieka analitinius tyrimus ir teikia rekomendacijas įmonėms, mokslo bei tyrimų institucijoms ir valdžios institucijoms mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos klausimais. Be kitų iniciatyvų, LIC koordinuoja daugiau nei 60 pasaulio valstybių vienijančio verslo paramos tinklo Enteprise Europoe Network veiklą Lietuvoje, yra šalyje veikiančio CERN inkubatoriaus koordinatorius ir vadovauja tarptautiniam inovacijų skatinimo per viešuosius pirkimus konsorciumui iBuy. Konsorciumas veikia pagal 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programą Interreg Europe ir yra kofinansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location