ClusterFY rekomendacija: dėmesys socialiniams iššūkiams ir poreikis atviriems inovacijų kvietimams

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA) 10-tį iš jų yra įvertinęs bronzinėmis žymomis, liudijančiomis brandą ir meistriškumą. Nors europiniame kontekste Lietuva atrodo gana solidžiai klasterizacijos procese, tačiau akcentuojama, kad įmonės – yra verslas, o klasteris – tik parama įmonių plėtrai, todėl ateities uždavinys – tiek aktyvesnis nacionalinis, tiek ir tarptautinis klasterių bendradarbiavimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) jau trejus metus koordinuojamas projektas „ClusterFY“, kurį finansuoja „Interreg Europe“ programa, šiais metais užbaigs pirmąjį etapą. Projekto tikslas – pagerinti nacionalinius ir regioninius politikos instrumentus, padėsiančius suintensyvinti klasterizacijos procesus.

Gerosios praktikos pritaikymas regionuose

Projekte dalyvauja 8 šalys: Lietuva, Olandija, Švedija, Rumunija, Graikija, Slovakija, Lenkija ir Ispanija, kurių parteriai – nacionalinės bei regioninės inovacijas skatinančios agentūros, universitetai, tyrimų centrai bei regioninė savivaldybė – skatina klasterių tarptautinį bendradarbiavimą bei integraciją į inovatyvias vertės grandines.

„Baigėsi pirmasis projekto etapas, kurio metu diskutavome su ekspertais klasterių plėtros klausimais, dalinomės gerąja patirtimi atskirame regione, kas vyksta klasterių plėtros politikoje. Paskutinis projekto susitikimas vyko Slovakijoje, kuriame teko susipažinti ir pamatyti, kaip didelio poveikio technologijos (angl. „Key enabling technologies“) gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose bei padėti spęsti socialinius iššūkius. Šiame projekte ypatingas dėmesys yra skiriamas, kaip padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti tomis technologijomis“, – pasakojo Rima Dijkstra, „ClusterFY“ projekto vadovė.

Europos Komisija yra išskyrusi tokias didelio poveikio technologijas: pažangios gamybos technologijos, gyvybės mokslų technologijos, medžiagos ir nanotechnologijos, fotonika ir mikro/nano elektronika. Minėtos sritys nesenai papildytos dar itin aktualiomis: dirbtinis intelektas ir skaitmeninis saugumas bei pasiekiamumas.

Didelio poveikio technologijos gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose: transporto, aplinkos, maisto, telekomunikacijų, aerokosmoso, sveikatos apsaugos, pramogų, energetikos, namų automatizavimo, gynybos ir kitose. Jos padeda spręsti europinius socialinius iššūkius.

Atviras inovacijų kvietimas

Projekto dalyvių aktyvaus 2,5 m. trunkančio bendradarbiavimo pasiekimas – parengtos bendros politikos rekomendacijos, kuriomis tikimasi pasidalinti nacionaliniu bei Europiniu mastu. Lietuva, rengdama rekomendacijas, atkreipė dėmesį į Šiaurės Olandijos regioną. Klasteriai ten nebėra remiami, tai – praeitas etapas, tačiau visas fokusas yra skirtas atvirų inovatyvių projektų finansavimui ir parama teikiama atviriems konsorciumams, kurie susideda iš įvairių dalyvių: klasterių, MVĮ, universitetų, viešojo sektoriaus ir pan. Skelbiami kvietimai atvirų inovacijų paramai, kuomet remiami ne sektoriai, o inovatyvūs sprendimai geriausiai padedantys spręsti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, pvz., regionas turi keturias kryptis, o viena iš jų – sveikas senėjimas.

„Jie visiškai neriboja konkurse dalyvaujančiųjų organizacijų statuso ar skaičiaus. Svarbiausia yra pateikti problemos sprendinius. Mums tai pasirodė įdomu, nes iki šiol Lietuvoje mes griežtai šį procesą ribojame. Mūsų siūlymas – leisti klasteriams patiems pasirinkti, kaip ir su kuo jie nori įgyvendinti tikslus: ar su kitais klasteriais, ar su įmonėmis, kurioms yra aktualus bendros problemos sprendinių ieškojimas. Atviras inovacijų kvietimas – geroji praktika, kurią norėtumėme pritaikyti mūsų šalyje“, –pasakojo R. Dijkstra.

Pagalba mažiesiems klasterių nariams

Taip pat svarbus projekto pasiekimas – parengti nacionalinių ir regioninių klasterių politikos veiksmų planai. Anot pašnekovės, svarbu, kad klasterio nariai padėtų vienas kitam, ypač – mažoms ar vidutinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio, finansinių ar žmogiškųjų išteklių negali konkuruoti rinkoje, nes tiesiog yra per maži.

„Skatiname, kad įmonės, kurios naudojasi didelio poveikio technologijomis, dalintųsi patirtimi, rengtų bendrus projektus. Siūloma yra pagerinti klasterių aplinką, kurioje būtų galima bendradarbiauti ne tik Europos lygiu, bet ir už jos ribų. Taip pat siūlome parengti paramos instrumentus, padedančius įsijungti į tarptautinius inovacijų tinklus. siekiant atsiliepti į socialinius iššūkius Europoje. Vienas svarbių veiksnių, kad klasterių nariai ir įmonės galėtų įsijungti į tarptautines pridėtinės vertės kūrimo grandines“, – kalbėjo „ClusterFY“ projekto vadovė.

1,8 mln. Eur vertės „ClusterFY“ projekto pirmasis etapas bus baigtas šiemet, tačiau laukia antrasis, kuris tęsis dar pora metų.

„Pirmasis etapas buvo labai aktyvus, daug susitikimų, bendravimo su projekto nariais, daug gerosios praktikos pavyzdžių apsikeitimo, išsamių ir naudingų diskusijų. Antrasis etapas bus skirtas monitoringui ir tęsis iki 2021 m. pabaigos. Stebėsime, kaip veiksmų planas veikia. Bendradarbiavimas vyks, tačiau ne toks intensyvus kaip iki šiol“, – pasakojo R. Dijkstra.

Klasterizacija – jau ir savaiminis procesas

R. Dijkstra pažymi, kad klasterizacija nuo 2009 m., kuomet skatinimo buvo sulaukta iš „viršaus“, pakito: šiuo metu procesas vyksta savarankiškai, nes verslas pamatė klasterių teikiamą naudą.

Nors Lietuvoje registruota daugiau pusšimtis klasterių, tačiau vieni yra labiau aktyvesni, kiti – mažiau, nes tiesiog yra per maži, kad galėtų būti globalūs žaidėjai rinkoje. Būtent todėl vis garsiau kalbama ir akcentuojama, kad norint Lietuvai užsiauginti šiek tiek „raumenų“ ir būti konkurencingai būtinas ir šalies klasterių tarpusavio bendradarbiavimas.

„Palyginti su kitomis projekto šalimis dalyvėmis, Lietuvos klasterių politika yra panaši su Slovakijos, tačiau esame galva aukštesni ir pažangesni už Rumuniją ar kaimyninę Lenkiją. Būtent pastarųjų šalių ekspertai rengė veiksmų planus, remiantis Lietuvos gerąja praktika, atsižvelgiant į taikomas finansavimo priemones ir remiantis aktyviai veikiančiais klasterių pavyzdžiais“, – pasakoja „ClusterFY“ projekto vadovė.

Beje, Lietuva siekia būtų atstovaujama Europos klasterių aljanse. Todėl spalio 2 d. MITA renginyje „Klasterių forumas“ buvo pasirašyta nauja Lietuvos klasterių tinklo „Klaster.LT“ steigimo iniciatyva. Į ją įsijungia devyni geriausi Lietuvos klasteriai, turintys bronzinę meistriškumo žymą. Šis tinklas – tai vartai į Europos klasterių aljansą, kurį šiuo metu sudaro 10 įvairių šalių klasterių asociacijų.

Geroji Lietuvos klasterių praktika

„Lietuvoje tarp klasterių turime daug geros praktikos pavyzdžių. Vienas tokių – Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK), kuris vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje“, – pasakojo „ClusterFY“ projekto vadovė. 14 m. gyvuojantis klasteris – puikus pavyzdys, kad klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas yra svarbi investicija dėl aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo. Negana to, ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir narių produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų, todėl vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.

Tarp aktyvių klasterių, kurie ne tik aktyviai reiškiasi, bet ir yra įvertini pasaulio rinkose, būtų galima išskirti Lietuvos plastikų klasterį (LINPRA), sveikatingumo klasterį „iVita“, Vilniaus kino klasterį (VKK), „Smart Food“ klasterį, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociaciją (LAuGEA), Nacionalinis maisto ūkio klasterį ar Garso ir vaizdo pramonės klasteris „Nebula“.

„Lietuvos klasteriams reikėtų aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, o mums, kaip politikos formuotojams, reikėtų paremti tokį bendradarbiavimą ir panaudoti klasterius kaip tarpines organizacijas norint, kad mūsų šalies verslas ir įmonės plėtotųsi“, – teigė R. Dijkstra.

Beje, net 10 MITA kuruojamų klasterių įteiktos jų brandą ir meistriškumą liudijančios bronzinės žymos. Klasterius vertino ir žymas teikė ESCA. Šios žymos – tai vadybos kokybės žymos, skiriančios tikrus klasterius nuo klasterio iniciatyvų (angl. look-alike cluster). Klasteris, siekiantis gauti bronzinę žymą, yra vertinamas pagal daugybę kriterijų: bendradarbiavimo tarp klasterio narių aktyvumą, kuriamas bendras inovacijas, įgyvendinamus edukacinius ar eksporto veiklas skatinančius projektus ir kt.

8 klasteriai dalyvauja, o 2 konsultuojami pagal de minimis susitarimą MITA projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kurio tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Gruodžio 10 d. į MITA organizuojamą Kalėdinį klasterių forumą, kuris vyks sostinėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, susirinks gausi Lietuvos klasterių bendruomenė, kuriame bus pristatomi ir iniciatyvos „ClusterFY“ pasiekti rezultatai.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.