E. Čivilis: viešasis sektorius subrendo skaitmeninei transformacijai

Nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu piliečiai siūlė daugybę proveržio idėjų, padėsiančių kurti klestinčią ir ambicingai į ateitį žvelgiančią Lietuvą. Finišo tiesiojoje į laimėjusių (daugiausia ekspertų ir piliečių balsų surinkusių) proveržio idėjų trejetą užkopė ir siūlymas mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas. Apie šios revoliucinės idėjos virsmo kūnu svarbą kalbamės su ekonomikos ir inovacijų viceministru Elijumi Čiviliu.

Nuo fragmentinės skaitmenizacijos prie visuminės

„Skaitmeninės priemonės viešajame sektoriuje dažniausiai yra naudojamos tik kaip pagalbinės, o veiklos modelis išlieka tradicinis. Pavyzdžiui, užuot pildę popierinę formą, žmonės įgalinami ją užpildyti internete. Tačiau juk skaitmeninė transformacija suteikia mandatą pergalvoti visą sistemos veikimą“, – pažymi E. Čivilis.Pokalbį E. Čivilis pradeda teigdamas, kad viešųjų paslaugų skaitmenizacijos potencialas didelis, tačiau skuba akcentuoti holistinės transformacijos poreikį. Štai čia, anot viceministro, slypi problema. Lietuvoje vis dar įsišaknijęs klaidingas skaitmenizacijos supratimas, nulemiantis ir ydingas jos taikymo praktikas.

Kaip pavyzdį pašnekovas mini kasdienybėje sunkiai prigyjantį elektorinį receptą. Šis, pasak viceministro, technologiškai veikia gerai – visos serverių lemputės dega, pasikeitimas duomenimis vyksta. Problema yra tai, kad elektroninis receptas nebuvo apgalvotas kaip skaitmeninis procesas.

„Ant popieriaus daktaras galėjo greitai ir bet kaip parašyti. Elektroninėje sistemoje jam staiga reikia suvesti visus privalomus laukus, kurių popieriuje jis galbūt nebuvo pratęs pildyti. Tuomet jis skundžiasi, kad nauji reikalavimai esą pertekliniai, reikalauja nepagrįstai daug laiko. O juk galbūt buvo galima suprogramuoti sistemą taip, kad daug ką ji pati patikrintų ir automatiškai užfiksuotų, papildytų.

Apmaudu, bet tokių neapgalvotų sistemų turime labai daug. Labai pasigendu interoperabilumo [sąveikos tarp sistemų ar sistemos elementų – aut. pastaba]. Nors intencija galbūt ir gera, tačiau galiausiai tokios sistemos tik dar labiau plečia biurokratinį aparatą“, – dėmesį į sisteminius skaudulius atkreipia E. Čivilis.

Pokyčio sėkmę lemia minkštieji faktoriai

Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad pati technologija tėra tik viena – lengvoji – pokyčio dedamoji.

„Sugalvoti naują procesą ir jį įgyvendinti techniškai iš tiesų nėra sudėtinga. Tai viso labo tėra projektinis darbas. Didžiausias pokytis yra žmonėse“, – mano viceministras.

Iliustruodamas mintį, E. Čivilis prisimena technologijų gigantės IBM tyrimą, kuriame aiškintasi, kodėl didžioji dalis projektų, nors ir labai techninių, žlunga ir nepasiekia tikslų. Kaip pagrindinę projekto nesėkmės priežastį tyrėjai išskyrė nepakankamą lyderių palaikymą. Toliau išsirikiavo – nepalanki organizacijos kultūra ir nepakankamas darbuotojų įtraukimas.

„Paradoksalu: projektas – techninis, tačiau jo sėkmė labiausiai priklauso nuo minkštųjų faktorių. Niekas nekalba apie programavimą, įrangą, sąveikumą, energetinius klausimus“, – tyrimo rezultatus komentuoja E. Čivilis.

Panašus supratimas, anot viceministro, yra reikalingas ir kalbant apie viešųjų paslaugų skaitmenizaciją – pokyčiuose svarbiausi yra žmonės.

E. Čivilis pasakoja, kad neseniai kartu su „Kurk Lietuvai“ dalyviais atliko apklausą, siekiant įvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninius įgūdžius. Tyrimo, kuriame dalyvavo 255 respondentai, rezultatai atskleidė kelias esmines problemas. Pirma, daugiau nei pusė respondentų jaučiasi negalintys savarankiškai kurti skaitmeninio turinio (pradedant nuo prezentacijos, programos „Excel“ naudojimo iki ataskaitų rengimo). Antra, dauguma respondentų negeba technologijų pritaikyti problemų sprendimui.

Reaguojant į tai kartu su „Kurk Lietuvai“ bus steigiama skaitmeninė akademija viešajam sektoriui. Šioje akademijoje darbuotojai pagal Europos Sąjungos siūlytas gaires galės įsivertinti, kokius įgūdžius turi. Visa tai įgalins personalizuotą kvalifikacijos kėlimo sistemą: įsivertinusiems bus pateikiamos rekomendacijos, siūlomi mokymai. Tikimasi, kad valstybės tarnautojus skaitmeninė akademija pakvies jau kovo mėnesį.

Viešajame sektoriuje pasigenda startuolių kultūros

Kaip nusistovėjusią ydingą praktiką E. Čivilis įvardina ir pernelyg skubų sprendimų reglamentavimą ir masinį pritaikymą. Greiti sprendimai, pasak pašnekovo, dažniausiai yra pasmerkti žlugti.

„Tai tolygu situacijai, kai tu dar tik mokaisi pilotuoti lėktuvą, bet iškart daugybę keleivių skraidini maršrutu Vilnius-Londonas. Juk ne taip viskas turėtų vykti. Negali pulti keisti įstatymų, diegti visą Lietuvą apimančias sistemas, neįvertinęs poveikio, nežinodamas, ko gali tikėtis.

Viešajame ir visuose kituose sektoriuose labai pasigendu startuolių kultūros – paprasčiausio eksperimentavimo, laboratorijų, kur tu galėtum greitai atlikti iteracijas ir suprasti, ar sprendimai gali atnešti naudą, kurios sieki. Tik tuomet prasminga eksperimentus perkelti, išplėsti ir, galiausiai, reglamentuoti kaip naująją praktiką, kuria nuo šiol vadovausimės“, – mano E. Čivilis.

Tačiau situacija pamažu keičiasi: jau galime pasidžiaugti netradicinio veiklos modelio viešajame sektoriuje užuomazgomis. Tai – „GovTech“ laboratorija.

„Viskas prasidėjo nuo pripažinimo, kad negalime prieiti prie inovacijų, nes mūsų viešųjų pirkimų ciklas pernelyg ilgas – technologijos pasensta greičiau, negu įvykdomas pirkimas; ir kad mes, kaip viešasis sektorius, nežinome, kaip spręsti problemas. Pavyzdžiui, problema yra tai, kad Lietuvoje greitoji atvyksta į įvykio vietą per 18 min., nors standartiškai turėtų atvykti per 13 min. Neturėdami sprendimo, laboratorijoje sutelkiame išorinę ekspertizę (įvairius startuolius) ir prašome mums pateikti siūlymus ar prototipus, kaip šią problemą galime spręsti technologijomis. Viskas vyksta konkurso būdu: kaip perkame pastatų architektūrą, lygiai taip pat pirkti galime ir technologinius sprendimus. Kai atsirenkame geriausius sprendimus, jų siūlytojus apdovanojame ir toliau jau einame žinomais viešųjų ryšių keliais“, – pasakoja pašnekovas.

Valstybės konkuruoja viešosiomis paslaugomis

Viceministro teigimu, biurokratija ir požiūris, kad žmogus tarnauja valstybei, yra paveldėti dar iš tų laikų, kai didžiausia galia buvo sutelkta karalių ir karalienių rankose. Buvo įprasta ir priimtina, kad griežtai teritoriškai apibrėžtos karalystės gyventojai neša valdovui rinkliavas ir taip krauna jam turtus. Dabar gi viskas apsivertė.

„Šiuolaikinei visuomenei valstybės nereikia. Skaitmeninėje ekonomikoje nebėra tokio dalyko, kaip sienos. Valstybė nėra nepakeičiama, žmogus vis laisviau renkasi pats. Renkasi, kurioje valstybėje dirbti ir mokėti mokesčius, kur atostogauti, gydytis, praleisti senatvę. Vadinasi, valstybės kuo toliau, tuo labiau privalės rūpintis savo piliečiais, verslais, nes kitaip šie pasirinks kitą šalį. Taigi neabejoju, kad ilgainiui valstybės vis labiau tarpusavyje konkuruos viešųjų paslaugų kokybe, piliečio, verslo aptarnavimu.

Tai jau ir dabar matyti. Jeigu atidžiau pažvelgtume į konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų pritraukimo, pastebėtume, kad kitaip nei prieš dešimtmetį, viešosios paslaugos darosi vienodai svarbu kaip mokestinės lengvatos ir verslo sąlygos. Investuotojai šiandien klausia, kaip atrodo miestas, kuriame būtų atidaromas biuras, ar jų darbuotojai čia galės jaustis saugiai, kokios čia sveikatos apsaugos sąlygos, ar mieste pakanka vaikų darželių ir t. t.“, – dėsto pašnekovas.

Dėmesys – ateities kartoms

Taigi valstybės sektorius ateityje, tikėtina, sulauks vis daugiau spaudimo efektyvinti savo teikiamas paslaugas. Dėl to E. Čivilis neabejoja, kad skaitmenizacija – ateitis.

„Juo labiau, kad didžiąją dalį valstybės veiklų sudaro informacijos surinkimas, jos atvaizdavimas, dokumentų perdavimas, rūšiavimas. Nėra analitikos, taigi tokius darbus galės atlikti sistemos, pasikeisdamos tarpusavyje duomenimis. Tai tikrai nereiškia, kad viešojo sektoriaus darbuotojai taps nebereikalingi. Priešingai – jie bus labai reikalingi, tik turės pakeisti savo veiklos profilį. Jų pastangos neabejotinai turės būti nukreiptos į paslaugos kokybės didinimą, aptarnaujant žmogų ir verslą. Kitaip nei iki šiol, ypač svarbus viešajame sektoriuje taps kūrybingumas“, – ateities projekcijas braižo viceministras.

Svarbiausia, E. Čivilio manymu, galvojant apie ateitį ir proveržio kryptis, nesifokusuoti į pačias technologijas. Fokusą jis siūlo nukreipti į kelis dalykus. Pirma, į pasitikėjimo valstybe didinimą. Anot viceminstro, pasitikėjimą didinti galime duomenimis, nes šie esą įgalina geriau identifikuoti problemos atskaitos taškus ir tinkamiau pasirinkti sprendimą. Antra, į augimo užtikrinimą ir spartinimą. Pašnekovas tiki, kad technologijos dabartinį augimą galėtų (mažiausiai) padvigubinti.

„Pavyzdžiui, įsivaizduokite naujo verslo centro vystymo projektą. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos – tokio projekto įgyvendinimas tikriausiai užtruktų apie 3 metus. Tačiau eigą, manau, galėtume gerokai paspartinti, technologijomis eliminuodami uždelsimus, prastovas ir pan.“, – pastebi viceministras.

Apibendrindamas E. Čivilis linki Lietuvai ir jos žmonėms, užuot nepaliaujamai dirsčiojus į kontraversišką, konfliktus koduojančią praeitį, daugiau kalbėti apie ateitį, dėl kurios susitarti lengviau – juk visi siekiame gerovės.

„Kaip Amerikos indėnų navahų patarlė byloja, mes nepaveldime žemės iš savo protėvių – mes tik pasiskoliname ją iš vaikų. Taigi šiandien priimamų sprendimų kontekste kviečiu daugiau galvoti apie didžiausią Lietuvos kapitalą – tuos, kurie dar net negimę“, – pokalbį užbaigia E. Čivilis.

Straipsnis originaliai publikuotas įžvalgų platformoje „Agenda“.

Pašnekovą kalbino Rūta Jadzevičiūtė.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras