Europos Komisijos tyrėjai: geri skaitmeniniai įgūdžiai taps būtina sąlyga sėkmei darbo rinkoje pasiekti

Naujos technologijos nepakeis darbuotojų, tačiau iš esmės keis (ir jau keičia) darbo turinį ir pobūdį. Vadinasi, ateities darbuotojams neišvengiamai reikės lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Tuo įsitikinę Jungtinio tyrimų centro (JTC), Europos Komisijai teikiančio mokslinius tyrimus bei konsultacijas ir taip padedančio formuoti Europos Sąjungos politiką, tyrėjai Sergio Torrejón Pérez and Ignacio González Vázquez, sutikę pasidalinti savo įžvalgomis apie įgūdžių kaitą popandeminėje epochoje.

– Covid-19 pandemija parodė, kad skaitmeninės technologijos vaidina kritiškai svarbų vaidmenį kasdieniame mūsų gyvenime. Žvelgiant iš pasirengimo skaitmenizacijai perspektyvos, kaip manote, kas paaiškėjo pandemijos metu?

– Skaitmeninės technologijos palengvina nuotolinį darbą, ir tai tapo kritiškai svarbu, siekiant išlaikyti ekonominį aktyvumą ir palaikyti produktyvumą Covid-19 krizės akivaizdoje. Skaitmeninės technologijos leido svarbioms ekonomikos šakoms išlikti aktyvioms net ir sudėtingiausiu laikotarpiu. Tačiau, kalbant apie nuotolinį darbą ir skaitmenizaciją apskritai, paaiškėjo, kad Europos Sąjungos šalyse narėse yra spragų ir skirtingumų.

Naujausio JTC tyrimo duomenimis, prieš krizę nuotolinis darbas buvo populiaresnis tokiose šalyse, kaip Švedija, Nyderlandai ar Liuksemburgas. O tokiose šalyse, kaip Bulgarija, Rumunija, Kipras ar Lietuva, nuotoliniu būdu įprastai ar kartais dirbo tik nedidelė visų užimtųjų dalis. Šis tyrimas parodo ir tai, kad nuotolinio darbo paplitimo skirtumai priklauso ne tik nuo ekonomikos sektorių struktūros – net ir lyginant tuos pačius sektorius stebėti skirtumai. Tai indikuoja, kad skirtumai taip pat gali būti siejami su organizacinės kultūros skirtumais.

Akivaizdu tapo tai, kad šalys, kuriose dar prieš krizę buvo stebimas didesnis nuotolinio darbo paplitimas, Covid-19 akivaizdoje buvo pranašesnės, nes darbai, kuriuos galima atlikti nuotoliniu būdu, yra atsparesni krizei. Taip pat ir šalys, kuriose efektyviau įdiegtos skaitmeninės technologijos ir labiau išlavinti skaitmeniniai įgūdžiai, buvo geriau pasirengusios masiškai pereiti prie nuotolinio darbo pandemijos metu. Taigi galima prognozuoti, kad šalyse, kuriose daugiau darbo vietų gali būti nuotolinės, krizės poveikis ekonomikai ir užimtumui bus santykinai mažesnis. Priešingai, jei sektorių, kuriuose reikalingas fizinis buvimas ir gyvas kontaktas su klientais, pavyzdžiui, gamybos, viešojo maitinimo, pramogų ir laisvalaikio, kultūros, mažmeninės prekybos ar turizmo, dalis yra palyginti didelė, krizės poveikis ekonomikai ir užimtumui gali būti smarkesnis, kaip parodė kitas JTC tyrimas.

Jei nagrinėtume skirtumus šalių narių viduje, pastebėtume, kad ne visi darbuotojai geba dirbti per nuotolį. Nuotolinis darbas labiau būdingas aukštos kvalifikacijos profesijose (pavyzdžiui, telekomunikacijose, mokslinėse ir techninėse profesijose, švietime ir kt.), kartu nuotolinio darbo plėtra susijusi ir su pajamų augimu. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabartinės krizės poveikis yra nevienodas. Atsižvelgiant į tai, Europai ir toliau būtina skatinti gyventojus įgyti ir tobulinti skaitmeninius įgūdžius, ypač tuos gyventojus, kuriems jų labiausiai stinga (STRATA atliktas tyrimas parodė, kad prasčiausiai savo skaitmeninius įgūdžius vertina vyresnio amžiaus gyventojai – aut. pastaba).

Šaltinis: STRATA