Inovacijų sėkmės dedamoji – žaliosios darbo vietos

Europos žaliasis kursas ir siekis pereiti prie tvaresnės  ekonomikos, iki 2050 metų tampant  klimatui neutraliu žemynu, yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Investicijos į anglies dioksido išmetimo mažinimą ir resursų taupymo kryptis vis dar lieka neišnaudotu ekonominio augimo potencialu  galinčiu sukurti milijonus žaliųjų darbo vietų. Daugelyje sektorių jau kuriamos tokios darbo vietos ir pastaraisiais metais tai vyksta tiek turtingose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Tvarumo specialistai įmonėse jau tampa neatsiejama įmonės gyvenimo dalimi.

Visiškai tvariomis laikomos darbo vietos 2021 m. sudarė tik 1 proc. visų pasaulyje įdarbinamų darbuotojų. Tuo tarpu žaliųjų darbo vietų, kuriose užduotis galima atlikti ir neturint specifinių įgūdžių, buvo 9 proc.

Situacija ateityje turėtų radikaliai keistis, nes jaunesni talentai ieško atsakingų ir tvarumo politikai dėmesį teikiančių įmonių. Prognozuojant žaliųjų darbo vietų ateitį pasaulyje, skaičiai atrodo įspūdingai. Vien tik švarios energijos ir gamtos apsaugos srityse šį dešimtmetį gali būti sukurta dešimtys milijonų darbo vietų, nes iškastinio kuro pramonė traukiasi, o žaliosios investicijos auga. Nors daugiausia dėmesio skiriama anglies, naftos ir dujų sektoriaus darbuotojams, kuriems reikia persikvalifikuoti atsinaujinančiosios energijos srityje, darbo ekspertai atkreipia dėmesį į daugybę naujų žaliųjų profesijų – nuo perdirbtos mados iki anglies dioksido apskaitos, miesto sodininkystės ir elektrinių autobusų mechanikų.

Kas yra žaliosios darbo vietos?

Paprastai kalbant – dar nesusitarėme. Žiūrint kiek giliau – matyti, jog šiuo metu tai dar labai nauja sąvoka , todėl diskusijos apie žaliąsias darbo vietas yra itin plačios ir dažnai neproduktyvios. Neapibrėžtumas apsunkina tokių darbo vietų plėtros skatinimą, kadangi nėra tikslių duomenų, kokį socioekonominį poveikį jos kuria.

Jungtinių Tautų aplinkos programoje žaliosios darbo vietos apibrėžiamos kaip darbo vietos žemės ūkyje, gamyboje, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, administracinėje ir paslaugų veikloje, kurių tikslas – iš esmės išsaugoti arba atkurti aplinkos kokybę. Kitaip tariant, žaliosios darbo vietos ­– tai darbo vietos, kurių tikslas saugoti ir puoselėti aplinką, arba darbo vietos, kurios visada atsižvelgia į savo poveikį planetos būklei ir stengiasi jį kuo labiau sumažinti.

Tarkime, vertinant tokią darbo poziciją kaip mechanikos inžinierius, ši darbo vieta būtų žalioji, jei darbuotojas atliktų tokias užduotis, kaip statistinių tyrimų, skirtų analizuoti arba palyginti tvaraus ir netvaraus dizaino gamybos sąnaudas, įgyvendinimas. Elektros inžinieriaus darbo pozicija galėtų būti žalioji, jei jis siektų integruoti elektros sistemas su atsinaujinančiosios energijos sistemomis, bandant padidinti bendrą energijos vartojimo efektyvumą. Santechnikas dirbtų žaliojoje darbo vietoje, jei jis greta kitų savo veiklų taip pat atliktų buitinių vandentiekio sistemų patikrą, siekiant nustatyti, kaip klientai galėtų sumažinti vandens ar energijos suvartojimą. Taigi kone kiekviena darbo vieta gali būti vertinama kaip žalioji, jei tarp pozicijai priskiriamų užduočių yra ir žaliosios užduotys.

Žaliosios darbo vietos ir technologijos 

Pastaruoju metu daugeliui mūsų ekologija yra neatsiejama nuo inovacijų, nes klimato kaitos ir aplinkos būklės gerinimo iššūkiai reikalauja naujų sprendimų. Ir tai suprantama, nes žalioji ekonomika, be kita ko, pasižymi tuo, kad joje mažai naudojama anglies, taupomi ištekliai, o žaliosios darbo vietos ekonomikoje atlieka dvi svarbias funkcijas: jos turi inovacinį aspektą ir yra pagrindas kurti naujas valdymo sistemas, susiejant jas su moderniomis, ekologiškai efektyviomis ateities technologijomis.

Žaliųjų darbo vietų ir ketvirtosios pramonės revoliucijos (Pramonė 4.0) tema yra viena aktualiausių šiuolaikinėje ekonomikoje. Kartu ši tema stebėtinai retai nagrinėjama, tačiau nesunku įsivaizduoti, kad naujų darbo vietų sukūrimas, kurį lemia tiek inovacijų plėtra, tiek moksliniai tyrimai, atliekami aplinkosaugos srityje, neatsiejamas ir nuo inovacinių pokyčių įmonėse. Žalioji darbo rinka, susijusi su Pramonės 4.0 koncepcija, reikalauja ir tam tikrų kompetencijų ir įgūdžių – skatina kruopštumą, darbštumą irįsipareigojimą. Be to, tikėtina, kad ši tendencija ateityje stiprės.

Vienas iš ryškiausių pramonės pokyčių, kuriuos matome pagal socialinio tinklo LinkedIn darbo vietų duomenis, yra tai, kad atsisakoma naftos ir dujų sektoriaus darbo vietų, o daugėja atsinaujinančiosios energijos ir aplinkosaugos srities darbuotojų. 2015 m. JAV naftos ir dujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių ir aplinkosaugos darbo vietų santykis buvo 5:1, tačiau iki 2020 m. šis santykis priartėjo prie 2:1. Šiuo metu atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir aplinkosaugos sričių darbo vietų skaičius iš tikrųjų jau gali viršyti naftos ir dujų sektorių darbo vietų skaičių, t. y. per palyginti trumpą laiką švytuoklė gerokai pasislinks tvaresnių darbo vietų link.

Lietuva – tarp pirmaujančių žaliųjų darbų regionų

Nors žaliosios užduotys gali būti atliekamos įvairiose darbo vietose, nuo finansų analitikų iki logistikos vadybininkų, daugiausiai O*NET duomenų bazėje (JAV darbo ministerijos užimtumo ir mokymo administracijos finansuojamas projektas)  vyrauja su energetikos sektoriumi ir jo aptarnavimu siejamos pozicijos. Tam, kad darbo vieta būtų laikoma žaliąja, žaliosios užduotys turi sudaryti bent 10 proc. darbo krūvio. Remiantis šiuo skaičiavimo metodu, vertinama, kad EBPO šalyse žaliosios darbo vietos sudaro 18 proc. viso užimtumo. Jose atliekamos užduotys tiesiogiai padeda didinti aplinkos tvarumą arba mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva šiame kontekste – tarp pirmaujančių valstybių. Žaliųjų darbo vietų dalis čia siekia 28 proc., o Vilniaus regione net 35 proc. (aukščiausias rodiklis tarp visų EBPO regionų).

Didesnė žaliųjų darbų ir žaliųjų užduočių koncentracija yra matoma ne tik Vilniuje, bet ir kitų šalių sostinėse, lyginant jas su kitais miestais ar regionais (aukštesni sostinių rodikliai užfiksuoti net 19-oje iš 25-ių analizuotų valstybių). Šį skirtumą iš dalies lemia sostinėse aktyviau veikiančios inovacijų ekosistemos, mažesnė jų priklausomybė nuo pramoninės veiklos, didesnės jose veikiančių įmonių išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei santykinai didesnė aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų koncentracija.

Žaliųjų talentų stoka

LinkedIn „Pasaulinėje žaliųjų įgūdžių ataskaitoje 2022“ nurodoma, kad per pastaruosius penkerius metus darbo skelbimų, kuriuose reikalingi žalieji įgūdžiai, skaičius kasmet augo po 8 proc., tačiau žaliųjų talentų dalis atsiliko – kasmet didėjo maždaug 6 proc. Baksnojama joje ir į „sunkią tiesą“, kad šiuo metu dar nė iš tolo neturime pakankamai žaliųjų talentų, žaliųjų įgūdžių ar žaliųjų darbo vietų, kad galėtume įgyvendinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Augant su tvarumu susijusių pareigų poreikiui, darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria ne universitetiniam išsilavinimui, o su ekologija siejamiems įgūdžiams. Tai iš dalies lemia didelė paklausa ir palyginti maža talentų pasiūla. Jau dabar matome, kad finansiniai investuotojai įdarbina klimatologus, neturinčius formalaus išsilavinimo finansų srityje, tačiau daug žinančius apie tai, kaip įvertinti investicinio projekto naudą klimatui. Kandidatai, turintys žaliųjų įgūdžių, vertinami kitaip ir išsiskiria iš kitų kandidatų.

Ateities prognozė

Su kiekviena diena įmonėms reikės vis daugiau organizacinio lygio žaliųjų įgūdžių ir žinių. Suprantama, kad šie įgūdžiai yra žmogiškasis kapitalas, kuris prisideda prie spartesnės įmonių žaliosiostransformacijos. Dabar šitransformacija vyksta tokiu greičiu, kad įmonės nebegali sau leisti laukti naujos kartos žaliosios kvalifikacijos darbuotojų. Jos neturi kito pasirinkimo, kaip perkvalifikuoti turimus darbuotojus.

Pasak Didžiojoje Britanijoje gyvenančio mokslininko Matthew Shribmano, įsteigusio įmonę „AimHi Earth“, kuri siūlo tvarumo mokymus įmonėms ir labdaros organizacijoms, viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad žalieji įgūdžiai yra menkai suprantami ir apibrėžti. „Susiduriame su keista dichotomija, kai verslo lyderiai ir politikai labai jų reikalauja, tačiau niekas nežino, kas tai yra“, – sakė jis. Dažniausiai jie suvokiami kaip sudėtingi techniniai įgūdžiai, reikalingi tokiems dalykams kaip anglies dioksido išmetimo matavimas, saulės energijos įrengimas ar pastatų izoliacijos modernizavimas, kurie yra svarbūs, bet sudaro tik dalį paveikslo.

Shribmanas pasisako už kur kas platesnį minkštesnių gebėjimų rinkinį, įskaitant sisteminį mąstymą, krizių valdymą ir ryšį su gamta, ir prognozuoja, kad su tvarumu susijusių įgūdžių paklausa sparčiai augs visose srityse. Jis taip pat ragina švietimo įstaigas atsisakyti tradicinio požiūrio mokyti žmones „būti mašinomis“ ir atlikti pasikartojančias užduotis, o ugdyti inovatorius ir problemų sprendėjus, galinčius sugriauti atskirtį ir užmegzti platesnius ryšius, reikalingus klimato ir gamtos krizėms įveikti.

Šiame etape svarbu, kad tinkamai apibrėžtume būtinų įgūdžių poreikį ir ateities judėjimo kryptis, o taip pat užtikrintume integralumą. Žaliosios darbo vietos yra svarbios, tiek vertinant bendrą organizacijų poveikį aplinkai (kuriant žinias), tiek atliekant kasdienines funkcijas organizacios lygiu (įdarbinant žinias).

Karolina Kužmarskytė, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento projektų vadovė

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras