Karolina Kužmarskytė. Žaliosios darbo vietos: nauja mada ar būtinybė?

Klimato kaita ir blogėjanti aplinkos būklė – jau ne vienerius metus aktualios problemos, kurioms reikalingi kompleksiški ir ilgalaikiai sprendimai. Sutariama, jog vienas iš kertinių komponentų, siekiant sustabdyti prastėjančią planetos ekosistemų situaciją – žaliosios verslų transformacijos progreso užtikrinimas. Vienareikšmio atsakymo, kaip paskatinti šį procesą – nėra, bet vienas iš galimų kelių, įgalinančių spartesnį tvarių sprendimų kūrimą ir taikymą, yra žaliųjų darbo vietų plėtra. Būtent šiai temai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skyrė daugiausiai dėmesio naujausioje publikacijoje, skirtoje apžvelgti darbo rinkos tendencijas.

Kas yra žaliosios darbo vietos?

Paprastai kalbant – dar nesusitarėme. Žiūrint kiek giliau – matyti, jog šiuo metu tai dar labai naujas konceptas, todėl diskusijos apie žaliąsias darbo vietas yra itin plačios ir dažnai neproduktyvios. Neapibrėžtumas apsunkina tokių darbo vietų plėtros skatinimą, kadangi nėra tikslių duomenų, kokį socioekonominį poveikį jos kuria. EBPO siūlo jas vertinti atsižvelgiant į darbo pozicijoms priskiriamas žaliąsias užduotis. Šis metodas yra paremtas O*NET informacinio centro (finansuojamo JAV darbo ministerijos Užimtumo ir mokymo administracijos) sukurta duomenų baze, kurioje galima rasti daugiau nei 1 300 skirtingų žaliųjų užduočių ir jas atitinkančių darbo pozicijų.

Žalioji darbo vieta pasižymi prievole atlikti žaliąsias užduotis, kurios apima į aplinkosauginę naudą orientuotas darbuotojų veiklas. Norint tiksliau įsivaizduoti, kokios darbo pozicijos tai galėtų būti, galima aptarti kelis pavyzdžius. Tarkime, vertinant tokią darbo poziciją kaip mechanikos inžinierius, ši darbo vieta būtų žalioji, jei darbuotojas atliktų tokias užduotis, kaip statistinių tyrimų, skirtų analizuoti arba palyginti tvaraus ir netvaraus dizaino gamybos sąnaudas, įgyvendinimas. Elektros inžinieriaus darbo pozicija galėtų būti žalioji, jei jis siektų integruoti elektros sistemas su atsinaujinančiosios energijos sistemomis, bandant padidinti bendrą efektyvumą. Santechnikas dirbtų žaliojoje darbo vietoje, jei jis greta kitų savo veiklų taip pat atliktų buitinių vandentiekio sistemų auditą, siekiant nustatyti, kaip klientai galėtų sumažinti vandens ar energijos suvartojimą. Taigi kone kiekviena darbo vieta gali būti vertinama kaip žalioji, jei tarp pozicijai priskiriamų užduočių yra ir žaliosios užduotys.

Lietuva – tarp pirmaujančių žaliųjų darbų regionų

Nors žaliosios užduotys gali būti atliekamos įvairiose darbo vietose, nuo finansų analitikų iki logistikos vadybininkų, daugiausiai O*NET duomenų bazėje vyrauja su energetikos sektoriumi ir jo aptarnavimu siejamos pozicijos. Tam, kad darbo vieta galėtų būti laikoma žaliąją, žaliosios užduotys turi sudaryti bent 10 proc. darbo krūvio. Remiantis šiuo skaičiavimo metodu, vertinama, kad EBPO šalyse žaliosios darbo vietos sudaro 18 proc. viso užimtumo. Jose atliekamos užduotys tiesiogiai padeda didinti aplinkos tvarumą arba mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva šiame kontekste – tarp pirmaujančių valstybių. Žaliųjų darbo vietų dalis čia siekia 28 proc., o Vilniaus regione net 35 proc. (aukščiausias rodiklis tarp visų EBPO regionų).

Atsižvelgiant į tai, kad ne visos žaliojoje darbo vietoje atliekamos užduotys tiesiogiai prisideda prie aplinkosauginių tikslų, taip pat yra pateikiamas ir žaliųjų užduočių intensyvumo vertinimas. Jis apibūdina tikslesnį vaizdą, kiek iš tikrųjų darbuotojų atliekamų užduočių yra žalios ir kaip tai atsispindi bendrame užimtumo kontekste. EBPO regionuose šis rodiklis siekia apie 4 proc. (t. y., tokia dalis visų darbuotojų atliekamų užduočių yra žalios), o Vilniaus regione – 7 proc. (taip pat aukščiausias rodiklis tarp visų EBPO regionų).

Didesnė žaliųjų darbų ir žaliųjų užduočių koncentracija yra matoma ne tik Vilniuje, bet ir kitų šalių sostinėse, lyginant jas su kitais miestais ar regionais (aukštesni sostinių rodikliai užfiksuoti net 19-oje iš 25-ių analizuotų valstybių). Šį skirtumą iš dalies lemia sostinėse aktyviau veikiančios inovacijų ekosistemos, mažesnė jų priklausomybė nuo pramoninės veiklos, didesnės jose veikiančių įmonių išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei santykinai didesnė aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų koncentracija.

Uždirba daugiau

Nagrinėjant O*NET pateikiamą žaliųjų užduočių sąrašą nesunku pastebėti, kad tarp jų vyrauja inžinerinių ir technologinių kompetencijų bei specifinių tvarumo žinių reikalaujančios darbo pozicijos. Atitinkamai, tokios darbo pozicijos siūlo ir didesnius atlyginimus. Vertinama, kad žaliosiomis užduotimis paremtose darbo vietose atlyginimai yra 20 proc. didesni nei tokiomis užduotimis neparemtose darbo vietose ir 12 proc. didesni nei taršiose darbo vietose (pvz., CO2 emisijomis intensyviuose sektoriuose). Tokį atlyginimų skirtumą lemia ne tik aukšti kvalifikaciniai reikalavimai žaliosioms užduotims vykdyti, bet ir kylanti tokių specialistų paklausa, kuri sparčiai augs ir artimiausias metais. Taip pat skirtumus tarp atlyginimų iš dalies paaiškina ir tvaresnių pozicijų koncentracija sostinėse, kurios pasižymi aukštesniu pragyvenimo lygiu.

Apibendrinant, situacija dėl žaliųjų darbo vietų yra dvejopa. Nors dėmesys žaliajai transformacijai yra pasiekęs gan aukštą lygį, darbuotojų, dirbančių žaliosiose darbo vietose, dalis EBPO valstybėse per dešimtmetį išaugo tik 2 proc.: nuo 16 proc. 2011 m. iki 18 proc. 2021 m. Toks darbuotojų, tiesiogiai prisidedančių prie aplinkos būklės gerinimo, augimo progresas kelia nemažai iššūkių, nes įgyvendinant žaliosios transformacijos tikslus postūmis iš darbo rinkos turi būti aktyvesnis.

Nepakankama kvalifikuotų ir reikalingus įgūdžius turinčių darbuotojų pasiūla atsispindi ir aukštesniuose žaliųjų darbo vietų atlyginimų rėžiuose bei mažesnėje jų koncentracijoje ne sostinių regionuose. Būtent todėl diskusijos dėl žaliųjų darbo vietų dažnai linksta ir prie regioninės atskirties mažinimo, kuria būtų pasiektas ne tik platesnis aplinkosauginis, bet ir socioekonominis poveikis. Taigi grįžtant prie teksto pavadinime iškelto klausimo, darytina išvada, kad šiandien žaliosios darbo vietos dar tikrai nėra plačiai paplitusi mada, nors tokių darbo vietų kūrimas bei komunikavimas apie jas ir gali prisidėti prie įmonių prestižo. Vis dėl to, vertinant tarptautinių organizacijų žaliosioms darbo vietoms skiriamą dėmesį, gali būti, kad tokių darbo vietų skatinimas jau artimiausiu metu taps aktualiu politikos formuotojų darbotvarkės klausimu.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras