Ar Lietuvos politikai patikės ateities įžvalgomis?

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija sustiprino poreikį politikos formuotojams galvoti apie ilgalaikę, ateities iššūkiams ir neapibrėžtumams pasirengusią politiką. Kintantys sveikatos iššūkiai, klimato kaita, skaitmeninių technologijų raida, demografiniai, geopolitiniai pokyčiai – tai tik keletas didžiųjų ateities tendencijų, kurios darys reikšmingą įtaką Lietuvos ir visos Europos ateičiai.

Siekdamos geriau suprasti galimus ateities scenarijus ir jiems pasiruošti, ES narės į savo valdyseną ėmė diegti ateities įžvalgų metodus. Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šią metodiką valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius. Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) atliko tyrimą „Lietuvos Respublikos ateities projektavimo iššūkiai. Kitų šalių ateities kūrimo ekosistemų analizė ir pradiniai siūlymai Lietuvai“, kuriame išryškinti pradiniai ateities projektavimo ekosistemos kontūrai Lietuvoje, apsvarstyti ir pateikti siūlymai, kaip ateities įžvalgos galėtų būti integruotos ir į Lietuvos strateginį valdymą. 

Ateities įžvalgų taikymas politikoje – tarp EK prioritetų

Viena iš tyrimo rengėjų, STRATA politikos analitikė Ieva Petraitė pasakoja, kad ateities įžvalgos yra apibrėžiamos kaip struktūrizuotas ir palaipsnis galimų ateičių tyrinėjimas, siekiant gerinti sprendimų priėmimą. Į procesą įtraukiant sprendimų priėmėjus, ekspertus, tikslines grupes, visuomenę, diskutuojama apie galimas jau dabar ryškėjančių tendencijų pasekmes valstybei ateityje. „Viena iš esminių ateities įžvalgų nuostatų yra ta, kad ateities negalima numatyti ar atspėti, bet ją galimą proaktyviai formuoti, kurti, – sako I. Petraitė. – Politikai turi daug paskatų orientuotis tik į netolimos ar vidutinės trukmės ateitį, nes būtent tokie yra kadencijų laikotarpiai, per kuriuos siekiama įgyvendinti rinkimines programas, koalicinius susitarimus, vyriausybės programą, kt. Vis tik apie didelę dalį valstybės raidą esmingai nusakančių sprendimų, susijusių su, pavyzdžiui, švietimo, socialinės apsaugos reformomis, demografija ar žaliąja ekonomika, būtina galvoti kaip apie ilgąją distanciją. Kitu atveju rizikuojama lėtai bręstančias ateities problemas ir atsiveriančias galimybes palikti už matymo lauko.“

Ateities įžvalgų diegimas ir taikymas Europos politikai neseniai tapo vienu iš Europos Komisijos (EK) prioritetų. 2020 metais buvo parengta pirmoji, o 2021-aisiais ir antroji metinė EK ateities įžvalgų ataskaita. „Sistemiškas ateities įžvalgų metodų taikymas ES politikoje paskatins jų diegimą ir nacionalinėse politikose. EK siekis kurti ir palaikyti vieningą valstybių narių ateities įžvalgų tinklą yra galimybė šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, sustiprinti savo pajėgumus šioje srityje“, – pabrėžė I. Petraitė. Nors ateities įžvalgos – pakankamai naujas reiškinys Lietuvos politikoje ir strateginiame valdyme, pavienės pasaulio valstybės, tokios kaip Suomija, Nyderlandai ar Singapūras, šį metodą naudoja jau keletą dešimtmečių.

Suomija, Nyderlandai, Airija pagal orientaciją į ateitį – tarp Europos lyderių

I. Petraitė pasakoja, kad nors ateities įžvalgų diegimas ES politikoje tik neseniai tapo prioritetiniu, kai kuriose ES valstybėse šis metodas naudojamas ne vienerius metus. Tyrime buvo nagrinėjamos trijų Europos šalių – Suomijos, Nyderlandų ir Airijos ateities kūrimo ekosistemos. Pasak analitikės, šios Europos šalys buvo atsirinktos dėl jų sugebėjimo užtikrinti aukštą valdžios orientaciją į ateitį pagal Pasaulio konkurencingumo indeksą. Palyginimui – pagal šio indekso dedamąją „valdžios orientacija į ateitį“ Lietuva 2019 m. buvo vos 37 pasaulyje, o Nyderlandai – 3-oje vietoje, Suomija – 5-oje, Airija – 11-oje.

Paprašyta palyginti šių trijų šalių ateities projektavimo sistemas, analitikė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad kiekviena šalis turi skirtingą patirtį ir poreikius. „Iš šių trijų valstybių Nyderlandų ateities įžvalgų sistema yra labiausiai decentralizuota, bet kartu ji turbūt labiausiai integravosi į valdyseną visais lygmenimis. Nors Nyderlanduose nėra vienos institucijos, kuri prižiūrėtų ar koordinuotų ateities įžvalgų taikymą skirtingais valdysenos lygmenimis, ilgalaikis planavimas, bent 10-20 metų į priekį  yra ypač giliai įsišaknijęs į strateginio valdymo, planavimo sistemą. Skirtingos institucijos, nuo savivaldybių iki nacionalinio lygmens agentūrų ir ministerijų, turi savo ateities įžvalgų ekspertus, kurie ir be koordinuojančios institucijos bendrauja tarpusavyje tam, kad spręstų horizontalius ateities valdysenos klausimus ir kurtų strategijas. Bet čia ir institucinės, politinės kultūros klausimai – ten kalbinti ekspertai nelabai supranta, kaip gali būti kitaip. Viena, kas aišku ir ką omenyje reikia turėti ir Lietuvai, – ateities įžvalgų taikymo sėkmė galų gale atsiremia į gebėjimą diskusijas apie ateitį paversti konkrečiais patarimais politikai, o tam reikia aukštos kvalifikacijos ekspertų. Kitaip viskas lieka diskusijų lygmenyje“, – teigia I. Petraitė.

Suomijoje, kurioje ateities įžvalgų metodas strateginiame valdyme taikomas jau daugiau nei keturis dešimtmečius, yra kiek kitaip. „Ateities įžvalgų sistema – gerai struktūrizuota ir viduje integruota ilgalaikiam mąstymui pritaikyta ekosistema, su aiškiomis šią funkciją užtikrinančiomis institucijomis, teikiančiomis ir patarimus politikai, ir vykdančiomis tam tikrą priežiūrą. Ateities įžvalgų scenarijų generavimo darbai yra įtraukti į Vyriausybės veiklos tarpines ataskaitas, bent kartą per kadenciją Suomijos Ministro Pirmininko biuras rengia ir Parlamento Ateities komitetui pateikia bendrąjį Vyriausybės pranešimą apie ateitį (angl. Government Report on the Future). Įdomu yra tai, kad Suomijoje ateities įžvalgos suprantamos kaip bendradarbiavimo, bendros kūrybos ir dalyvavimo procesas, per kurį įtraukiama visuomenė, tikslinės grupės ir kuriamas bendras supratimas, sutarimas dėl valstybės ateities ir prioritetų“, – pasakoja STRATA politikos analitikė Rasa Pranskevičiūtė-Amoson.

Trečios tyrinėtos valstybės – Airijos ateities įžvalgų sistema, kaip ir Lietuvoje, dar tik kuriasi, ir nors poreikis ateities įžvalgoms valdysenoje susiformavęs ir stabilus, susiduriama su iššūkiais, kaip ateities įžvalgas integruoti į politikos formavimą. STRATA politikos analitikė Guoda Cibaitė sako, kad Airijoje pastebima ateities įžvalgų rengimo patirties stoka labai artima Lietuvai: „Čia matome kelis barjerus: pirmiausia natūralų kompetencijų barjerą – specialistų trūkumą. Kartu ryškėja ir tam tikras kultūrinis barjeras – nepagrįsti lūkesčiai ateities įžvalgoms, kad ateitis bus atskleista ir atspėta, kas užprogramuoja nusivylimą. Įdomu ir tai, kad vienas barjerų naujai besiformuojančiai ateities įžvalgų sistemai yra vaizduotės trūkumas. Sprendimų priėmėjai yra taip pripratę mąstyti, kalbėti apie trumpojo laikotarpio problemas, kad tampa sunku artikuliuoti, įsivaizduoti nelinijinę ateities raidą, matyti plačias galimybes. Tai ir iššūkis, bet ir puikus mąstymo praplėtimo pratimas“, – pasakoja G. Cibaitė.

Lietuva – kelio pradžioje

Prie tyrimo prisidėjusi, o šiuo metu Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimui vadovaujanti STRATA vyr. politikos analitikė Sigita Trainauskienė teigia, kad ateities įžvalgos nėra prasmingos, jei jos nėra integruotos į politikos sprendimų priėmimo procesus. „Šį metodą, konsultuodamiesi su partneriais EK Jungtiniame tyrimų centre, kolegomis iš kitų valstybių, įskaitant, pavyzdžiui, Singapūrą, Danijos dizaino centrą, taikome ir „Lietuva 2050“ rengimo procese. Tai didelė mokymosi kreivė mums. Šalia tradicinių strateginio planavimo metodų, labai svarbus ir ne vienkartinis, o nuoseklus ateities įžvalgų metodų integravimas į politikos formavimą, kompetencijų šioje srityje ugdymas ir palaikymas“, – pabrėžia S. Trainauskienė.

Šaltinis: STRATA