Atnaujintoje LTG grupės strategijoje „Integracija į Europą“ – daugiau maršrutų keleiviams ir paslaugų verslui

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pristatė atnaujintą strategiją „Integracija į Europą“. Strategija apima penkias pagrindines kryptis: verslo plėtrą į Šiaurės ir Vakarų Europą, veiklos efektyvumo didinimą, organizacinės kultūros stiprinimą, verslo atsparumą ir tvarumą. Įgyvendinant šias kryptis visos LTG grupės įmonės sieks bendros vizijos – tapti transporto sistemos stuburu.

„Ruošdamiesi naujos strategijos įgyvendinimui nuo praėjusių metų pavasario įgyvendinome planą, apimantį efektyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą, diversifikaciją ir plėtrą į naujas rinkas. Taip siekėme prisitaikyti prie pasikeitusios realybės bei padėti tai padaryti LTG grupės bendrovių klientams Dabar žengiame dar vieną žingsnį į priekį ir pristatome atnaujintą strategiją, kuria jau vadovaujasi visa įmonių grupė“, – sako LTG valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

Per pastaruosius kelerius metus LTG grupė jau įgyvendino transporto sistemos plėtrai svarbių darbų. 2020 m. įkurta „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, 2021 m. – „LTG Cargo Ukraine“. Startavo nauji krovinių pervežimo maršrutai, taip pat – keleivinis maršrutas Vilnius-Varšuva-Krokuva. Atnaujinta strategija „Integracija į Europą“ parengta tęsiant jau įgyvendintus veiksmus ir atliepiant transporto sistemos plėtros lūkesčius.

Anot K. Šliužo, tęstinis darbas penkiomis pagrindinėmis kryptimis leis užtikrinti būtinas jungtis šalies viduje ir tęsti integraciją su Europa. Be to, atsiras galimybė išpildyti LTG grupės misiją – jungti žmones ir verslus tvaresnei ateičiai.

Užtikrins būtinas jungtis ir tęs plėtrą Europoje

Savo ruožtu LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas pabrėžia atnaujintos strategijos kompleksiškumą: „Įgyvendindami penkias pagrindines kryptis galėsime pasiekti visapusės – verslo ryšių, infrastruktūros ir technologinės – integracijos su Europa. Ar veikiame kaip transporto sistemos stuburas, vertiname trimis labai konkrečiais aspektais – ar prisidedame užtikrinant šalies ekonominę plėtrą, ar prisidedame gerinant žmonių gyvenimo kokybę, ar teikiame naudą valstybei. Būtent tokiu būdu atliepiame akcininko iškeltus lūkesčius ir kuriame vertę tiems, kam esame atskaitingi – Lietuvos žmonėms“.

Atnaujintoje strategijoje numatyta tolimesnė jungčių su Šiaurės ir Vakarų Europa plėtra apims krovinių ir keleivių vežimo verslą bei infrastruktūros projektus. Įgyvendinant žaliojo kurso tikslus bus elektrifikuota linija Vilnius-Klaipėda, tad vežėjai turės galimybę keleivius ir krovinius tarp šių miestų gabenti su nuline emisija. Keliaujančiųjų poreikius atlieps traukinių parko atnaujinimas, naujos paslaugos ir kryptys. Didinant verslo atsparumą ir toliau tęsiama „FREE Rail“ programa.

Tvari plėtra, patikimas darbas

Kaip pažymi E. Lazauskas, numatyti veiksmai prisidės spartinant ekonominę plėtrą, gerinant gyvenimo kokybę ir atneš visokeriopą naudą valstybei. Būtent galimybė kurti pridėtinę vertę ir apibrėžia LTG grupės galimybes tapti kertine transporto sistemos dalimi.

„Atnaujinta strategija apima daugiau kaip 50 iniciatyvų ir projektų. Numatytus veiksmus įgyvendinsime dviem etapais: trumpuoju – iki 2027-ųjų, ir ilguoju – iki 2040-ųjų. Trumpuoju laikotarpiu planuojame užbaigti Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą, naujų elektrinių keleivinių traukinių ir krovininių lokomotyvų pirkimą, tęsime verslo plėtrą Šiaurės ir Vakarų Europos kryptimis, gerinsime paslaugų kokybę, įgyvendinsime veiklos efektyvumo iniciatyvas“, – pažymi E. Lazauskas.

Pasak jo, dyzelinius traukinius pakeitus moderniais ir aplinkai draugiškais riedmenimis, bus sumažintos taršos emisijos ir dar geriau patenkinami visų keleivių poreikiai. Atnaujinant traukos riedmenų parką šilumvežiai bus keičiami elektriniais lokomotyvais, kurių energijos ir priežiūros sąnaudos bus apie 40 proc. mažesnės.

Ilguoju laikotarpiu, anot E. Lazausko, bus spartinamas „Rail Baltica“ projektas ir įgyvendinama „FREE Rail“ programa. Palaikymą jai jau išreiškė kitų Baltijos šalių ir Ukrainos geležinkelių atstovai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija

Šaltinis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija