Europos Komisija numatė elektros tinklų plėtros spartinimo veiksmus

Stabilūs tarpusavyje sujungti energetikos tinklai – ES energijos vidaus rinkos pagrindas ir svarbus žaliajai pertvarkai sąlygas sudarantis veiksnys. Siekdama padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos Komisija šiandien pasiūlė veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvesnį mūsų elektros tinklų veikimą ir spartinti tolesnę jų plėtrą.

Europos Komisija jau yra sukūrusi teisinę sistemą, padedančią visoje Europoje plėtoti elektros tinklus. Visiškai integravus ES rinkas, modernizuotas infrastruktūros tinklas padės užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis pigesne ir švaresne energija.

Numatoma, kad elektros suvartojimas Europos Sąjungoje nuo dabar iki 2030 m. padidės maždaug 60 proc. Tinklai turės būti pritaikyti atsižvelgiant į tai, kad energetikos sistema bus labiau skaitmenizuota, decentralizuota, lankstesnė ir apims milijonus stoginių saulės baterijų plokščių, šilumos siurblių ir savo ištekliais besidalijančių vietos energetikos bendrijų, taip pat į tai, kad sistemoje daugės jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikės krauti daugiau elektrinių transporto priemonių ir didės vandenilio gamybos poreikiai. Kadangi 40 proc. mūsų skirstomųjų tinklų yra senesni nei 40 metų, o tarpvalstybinis pralaidumas iki 2030 m. turi padvigubėti, reikalingos 584 mlrd. EUR investicijos.

Veiksmų planas, padėsiantis užpildyti spragas, trukdančias pereiti prie švarios energijos

Veiksmų planu siekiama spręsti pagrindinius uždavinius, susijusius su ES elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, skaitmenizacija ir geresniu naudojimu. Jame nustatyti konkretūs prie poreikių pritaikyti veiksmai, padėsiantys pritraukti investicijų, reikalingų siekiant užtikrinti gerą Europos elektros tinklų būklę. Nustatant veiksmus daugiausiai dėmesio skirta tam, kad jie būtų įgyvendinami ir duotų greitų rezultatų, padedančių laiku įvykti pokyčiams, reikalingiems norint įgyvendinti 2030 m. tikslus.

Numatyta: 

•    spartinti bendro intereso projektų įgyvendinimą ir rengti naujus projektus pasitelkiant politinį valdymą, griežtinant stebėseną ir didinant pasiūlymų skaičių;
• tinkama linkme kreipiant sistemų operatorių ir nacionalinių reguliavimo institucijų darbą, gerinti ilgalaikį tinklų planavimą, kad energetikos sistema būtų pritaikyta atsižvelgiant į tai, kad daugės atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didės elektrifikacijos bei vandenilio paklausa;
• kurti reguliuojamojo pobūdžio paskatas teikiant gaires dėl išankstinės perspektyvos investicijų, į ateitį orientuotų investicijų ir tarpvalstybinio dalijimosi jūrinių projektų išlaidomis;
• remiant sistemų operatorių bendradarbiavimą ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) rekomendacijas, skatinti geresnį naudojimąsi tinklais didinant skaidrumą ir taikant palankesnius tinklo tarifus tais atvejais, kai tinklas išmanus, efektyvus ir kai jame naudojamos novatoriškos technologijos ir sprendimai;
• gerinti galimybes gauti finansavimą tinklų projektams, plačiau informuojant apie ES finansavimo programų teikiamas galimybes, visų pirma susijusias su išmaniaisiais tinklais ir skirstomųjų tinklų modernizavimu;
• skatinti greičiau išduoti leidimus diegti tinklus, teikiant techninę paramą institucijoms ir gaires, kaip geriau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir bendrijas;
•    tobulinti ir apsaugoti tiekimo į tinklą grandines, be kita ko, suderinant pramonės gamybos reikalavimus, susijusius su gamybos ir apkrovos įrenginių prijungimu.

Europos komisijos informacija 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija