Finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė: „Karo akivaizdoje turime nesiblaškydami toliau eiti žaliosios pertvarkos keliu“

Karo Ukrainoje padariniai jaučiami visame pasaulyje – nuo vis didėjančios pabėgėlių krizės Europoje iki svyruojančių pasaulio energijos rinkų. Esant tokiems pokyčiams neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos ekonominį atsparumą. Apie tai finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė kalbėjo šiandien vykusioje 10-ojoje Europos bankininkystės ir finansų konferencijoje.

Žalioji transformacija Lietuvoje

Diskusijos metu V. Česnulevičiūtė sakė, jog siekiant skatinti privačias investicijas ir remti investicijų lygį šalyje vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendinami viešojo bei privataus sektoriaus projektai, įskaitant ES finansuojamus projektus. Didelė dalis investicijų bus nukreipta į žaliąją pertvarką.

„Neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ekonominį atsparumą. Šis karas parodė, kad žalioji pertvarka ir jos finansavimas yra labai svarbūs ir turime tai paspartinti“, – konferencijos metu pažymėjo V. Česnulevičiūtė.

Pasak viceministrės, Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Europos komisija įvertino, kaip kokybišką, orientuotą į ilgalaikių iššūkių sprendimą su ambicinga žaliosios transformacijos darbotvarke. Net 43 proc. visų Plano lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie kovos su klimato kaita.

Taip pat, anot V. Česnulevičiūtės, Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės perspektyvos. Per iš šios perspektyvos. Iš šių lėšų Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai.

Ambicingas planas tvariųjų finansų srityje

Konferencijos metu viceministrė akcentavo, jog Vyriausybė siekia imtis regioninės lyderystės tvariųjų finansų srityje ir sukurti ekosistemą, kuri suteiktų pagreitį žaliųjų finansų plėtrai Lietuvoje ir padėtų mobilizuoti privačias lėšas, nukreipiant jas į šalies ūkio žaliąją pertvarką. Tai itin svarbu, nes žaliosios pertvarkos tikslams pasiekti šalia valstybės investuojamų lėšų reikia dar apie 4 mlrd. eurų privačių investicijų.

Kaip pabrėžė V. Česnulevičiūtė, šiuo metu rengiamas Lietuvos tvariųjų finansų veiksmų planas, kuris numatys konkrečius žingsnius kuriant žaliųjų finansų ekosistemą. Tarp esminių šios ekosistemos elementų – tvarumo duomenų prieinamumo didinimas, jų panaudojimo finansų sektoriuje skatinimas, analitinių valstybės pajėgumų šioje srityje stiprinimas, dedikuotų finansinių instrumentų kūrimas, visuomenės švietimas ir kita.

„Tvarieji finansai yra svarbi tiek ES, tiek ir nacionalinės politinės darbotvarkės dalis. Siekiant šio tikslo svarbu sukurti palankią aplinką tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams“, – pažymėjo finansų viceministrė.

V. Česnulevičiūtė priminė, jog Finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija birželio 3 d. Vilniuje rengia tarptautinę finansų konferenciją „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“, kurioje bus diskutuojama apie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą ir dalijamasi įžvalgomis apie klimato kaitos iššūkius iš finansų sektoriaus perspektyvos.

Konferencija, kuria Lietuva siekia lyderystės gvildenant žaliųjų finansų temas, suburs aukšto lygio politikos formuotojus, verslo ir tarptautinių institucijų vadovus, ekspertus, kurie dalinsis savo įžvalgomis apie tai, kaip sekasi siekti tvarių finansų proveržio Baltijos šalyse bei mažinti neigiamą poveikį klimato kaitai.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija