Kelyje link energetinės nepriklausomybės: Klaipėdos regionas ruošiasi grandioziniam projektui

Ambicingas Klaipėdos regiono tikslas vystyti jūrinio vėjo energetiką remiantis nacionaliniu ir tarptautiniu interesu skinasi kelią pirmyn – šiais metais Seime priimtas įstatymų paketas atvėrė tiesų kelią į pirmojo jūros vėjo parko atsiradimą Lietuvoje. Skaičiuojama, jog projektas sukurtų bent 1 300 darbo vietų, pritrauktų per 1 milijardą eurų investicijų bei užtikrintų apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio.

Klaipėdos regionas neslepia ambicijų

Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šio itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projekto svarba kaip niekad išryškėjo būtent dabar, kuomet energetikos sektorius visame pasaulyje išgyvena itin neramius laikus. Esą, Klaipėdos regione įdarbinus vieną švariausių elektros gamybos metodų – vėją – to naudą pajaus ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai, tačiau bus žengtas ir didelis žingsnis link energetinės šalies nepriklausomybės.

„Planuojamas pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo parkas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, suteiksiantis proveržį žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje. Numatoma, jog jūrinio vėjo parkas pritrauks per 1 mlrd. eurų investicijų, o per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Tai ne tik lems žemesnes elektros kainas gyventojams, bet ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – jūrinio vėjo parko naudą apžvelgia Šarūnas Vaitkus.

Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Tikimasi, kad parkas pradės veikti jau 2028 metais.

Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus. Palangos meras Šarūnas Vaitkus tiki, jog šis projektas suteiks rimtą proveržį Lietuvos keliui link visiškos energetinės nepriklausomybės.

„Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio. Remiantis ekspertų nuomone, Klaipėdos regione galėtų iškilti dar ne vienas toks parkas, tad toliau plėsdami jūrinę vėjo energetiką ne tik taptume išskirtiniu pavyzdžiu kitoms šalims, tačiau ir dar vienoje srityje taptume visiškai nepriklausomi“, – kalba Palangos meras.

Asociacija „Klaipėdos regionas“, burianti regione esančias savivaldybes, neatsitiktinai jūrinės ekonomikos plėtrą išskyrė kaip vieną prioritetinių sričių. „Europai bei visam pasauliui sparčiai žengiant tvarumo link, Klaipėdos regionui nelieka nieko kito, kaip Vakarų Lietuvą paversti stipriu jūrinės ekonomikos centru. Kaip asociacija iškėlėme tikslus, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas taps inovatyvių technologijų baze, pritrauksiančia milžiniškas investicijas bei šviesiausius protus“, – pažymėjo meras, aktyviai įsitraukiantis į asociacijos veiklą būdamas jos prezidentu. 

Jūrinių inovacijų plėtrai – Lietuvos jūrinis klasteris

Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros procesai Klaipėdoje ir regione jau yra sėkmingai įsibėgėję.

„Tai, jog šiemet į klasterio gretas įsiliejo net dvi kompanijos, kurių dėmesys yra nukreiptas į jūrinės vėjo energetikos projektus, liudija, kad esame ant naujų galimybių slenksčio – nėra abejonių, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje atvertų dar ne iki galo išnaudotą mūsų mokslo ir jūrinio verslo potencialą, mobilizuotų šios ekosistemos dalyvius aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui“, – įsitikinęs A. Sutnikas.

KMTP plėtros vadovo teigimu,  Klaipėdoje veikiančios industrijos tam kruopščiai ir atsakingai ruošiasi. „Mūsų užduotis – užtikrinti projektų vystymui reikiamų ryšių užmezgimą, dinamišką dalijimąsi informacija, kompetencijų auginimą“, – akcentavo klasterio koordinatorius.

„Lietuvos jūrinei pramonei įsiliejus į su jūrine vėjo energetika susijusias vertės grandines, nauda dalintųsi ne vien verslas, kuris įsitrauktų į minėtus projektus tiesiogiai ar atlikdamas subrangovų funkcijas – planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba, kuriai žalią šviesą Lietuva duos po kitąmet įvyksiančio konkurso, galimai sukurs apie 1300 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų. Išaugęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis svariai prisidės prie jų atlygio augimo – savo ruožtu tai teigiamai paveiks ir Klaipėdos miesto bei regiono ekonomiką“, – teigia KMTP plėtros vadovas.

Plačiau apie atsinaujinančią energetiką bei kitas bioekonomikos temas – žaliąją ir mėlynąją bioekonomiką, Europos žaliąjį kursą, regioninių maisto grandinių kūrimą ir kita – bus diskutuojama spalio 18–19 dienomis Palangoje vyksiančioje Baltijos jūros šalių subregionų bendradarbiavimo platformos (BSSSC) metinėje konferencijoje.

Konferencijos metu spalio 18 d. KMTP plėtros vadovas ir Jūrinio klasterio koordinatorius A.Sutnikas moderuos mėlynosios bioekonomikos tematikai dedikuotą sesiją. Daugiau informacijos ir registracija – https://www.bsssc.com/ac2022. 

Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas