Ministerija mato būtinybę pratęsti PVM lengvatą nuo pandemijos neatsigavusiems verslams

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mano, kad būtų tikslinga kitiems metams pratęsti 9 proc. dydžio PVM lengvatinio tarifo taikymą maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, nes šie verslai dar neatsigavo nuo neigiamų koronaviruso pandemijos padarinių. Apgyvendinimo įstaigoms lengvatinis tarifas turėtų išlikti nuolatinis, nes tai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.    

„Atlikta analizė rodo, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėję verslai vis dar patiria daug iššūkių ir jiems atsigauti reikės daugiau laiko. Manome, kad būtų tikslinga lengvatos taikymą pratęsti dar vieniems metams, o apgyvendinimo įstaigoms ją palikti visam laikui“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis. Penktadienį ministerijos vadovybė susitiko su minėtų verslų asociacijomis ir aptarė esamą padėtį ir būtinybę kitais metais nedidinti jiems mokesčių.   

Prasidėjus pandemijai 2020 m. maitinimo įstaigų apyvarta Lietuvoje krito 22 proc. Palyginimui – vidutinė visų verslų apyvarta krito tik 1 proc. Lengvatinis PVM tarifas buvo įvestas antrą 2021 m. pusmetį.  Nuo šio laikotarpio pradžios dėl švelnesnių ribojimų maitinimo įstaigų apyvarta pradėjo augti, tačiau dar labiau pakilo išlaidos maistui, gėrimams, patalpų nuomai, darbuotojų atlyginimams, dujoms, elektrai, šildymui. Bendra įmonių finansinė situacija 2021 m. pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, tačiau išlaidos buvo 8,2 proc. didesnės. 

Remiantis Statistikos departamento rengiama apklausa, šių metų balandį tik 14 proc. įmonių prognozavo paklausos augimą artėjantį vasaros sezoną. Dauguma verslų buvo nusiteikę pesimistiškai. Tam įtakos gali turėti tikėtinas turistų skaičiaus sumažėjimas, vartotojų įpročių pasikeitimas išaugus kainoms. Lengvatos panaikinimas kitais metais dar labiau padidintų paslaugų kainas. 20 iš 27 ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms.  

Lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms Lietuvoje jau taikomas septynerius metus. Analizė rodo, kad įvedus  lengvatą šio verslo sukuriama vertė ir pačių verslų skaičius pradėjo augti kur kas sparčiau nei kitose ES šalyse. Dvigubai greičiau augo turistų skaičius, tačiau Lietuva pagal ši rodiklį, atsižvelgiant į šalies populiacijos dydį, vis dar atsilieka nuo daugelio ES šalių.  

Švelnėjant pandemijos ribojimams, 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14 proc., tačiau tesiekė tik 63 proc. 2019 m. lygio.

„PVM lengvata viešbučiams yra skirta apgyvendinimo paslaugų eksportui skatinti. Ją taiko beveik visos ES šalys. Manome, kad būtų netikslinga nutraukti lengvatos taikymą, nes taip pablogintume Lietuvos konkurencinę padėti kitų šalių atžvilgiu“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Turizmo sektorius yra gana svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, nes sudaro 6 proc. indėlį Lietuvos BVP. Dėl lengvatos viešbučiams valstybės biudžetas per metus netenka apie 15 mln. eurų, tačiau Lietuvoje apsilankę užsienio turistai dosniai kompensuoja šiuos praradimus. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos pajamos 2020 m. smuko 36 proc., 2021 m. augo 8 proc., tačiau tesiekė tik 70 proc. priešpandeminio laikotarpio pajamų.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija