Miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., gyvų medžių biomasė – penktadaliu

Preliminariais nacionalinės miškų inventorizacijos, kuri vykdoma jau 25 - erius metus duomenimis, miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., o juose sukaupta gyvų medžių biomasė – net penktadaliu – 22 proc. Tai rodo, kad gyvų medžių biomasės kasmet medynuose turime 1 proc. daugiau nei buvo, informuoja Valstybinė miškų tarnyba.

Inventorizacijos metu nustatomi svarbiausi medynų rodikliai – medžių rūšys, būklė, skersmuo, ardai (sluoksniai), aukštis, tūris, prieaugiai, žuvimas ir kiti. Vertinami ir pažeidimai – pavadinimas, šaltinis, vieta, intensyvumas. Taip pat įvertinami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plitimas, dirvožemio bei kiti rodikliai. Iš viso matuojama virš 100 rodiklių.

Šie tikslūs, tarptautinius standartus atitinkantys Nacionalinės miškų inventorizacijos miško matavimai rodo, jog ketvirtadalis šio kaupimo tenka apsauginiams miškams ir net trys ketvirčiai – ūkiniams. Kirtimų apimtys tesiekia tik pusę viso prieaugio.

Kas dedasi už miško ribų, kur medžiai nėra taip akylai saugomi? Daugiausiai medžių ne miške randama pievose – apie 2,8 proc. skaičiuojant nuo miško biomasės. Dar 1,4 proc. auga urbanizuotose teritorijose. Iš viso, už miško ribų auga apie 5 proc. medžių (skaičiuojant nuo miško) ir jų kiekis nemažėja.

Taigi, deguonies turėsime kasmet vis daugiau, o anglies dvideginio atmosferoje bus mažiau. Tačiau tik tada, jei miškai bus tvarkomi. Anglies dvideginis tvarkomuose miškuose kaupiamas daug intensyviau. Netvarkomuose miškuose medienos prieaugis mažėja, skurdesnė tampa jų rūšinė sudėtis, lėtėja anglies kaupimo tempai ir miškai pamažu tampa sunkiai praeinamais brūzgynais.

Pavyzdžiui, Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiau nei penkis dešimtmečius augančiame žmogaus neliečiamame miške kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai paveikė aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dėl šių priežasčių 1993-1997 m. visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.

Siekiant geriau panaudoti miškus klimato kaitai švelninti, privalome didinti miškų produktyvumą, siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija