Tvari miškininkystė: principai, nauda ir daug žadanti technologija

Veikiausiai ne paslaptis, kad globalių iššūkių kontekste tvarumas reiškia žmogaus veiklos ir jį supančios aplinkos pusiausvyros užtikrinimą. Norėdami gyventi pasaulyje, kuriame žmonijos veiksmai atliepia planetos galimybes užtikrinti gerovę šiandienos ir ateities kartoms, siekiame harmonijos socialiniais, ekonominiais bei aplinkosaugos aspektais – papildančiais vienas kitą ir darančiais poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

Miškai, ne veltui vadinami Žemės plaučiais, atlieka lemiamą vaidmenį išlaikant šią pusiausvyrą. Būdas lengviau įveikti svarbią užduotį – tvariosios miškininkystės koncepcija. Apie ką ji ir kokie inovatyvūs sprendimai padeda keisti į gera miškų ateitį, sužinosite šiame straipsnyje.

Kas iš tiesų yra tvari miškininkystė?

Pagrindinė jos esmė – holistinis požiūris į miškų tvarkymą, kuriame išteklių gavyba dera su ilgalaike ekosistemos sveikata. Juo vadovaujamasi taikant praktikas, kuriomis skatinama biologinė įvairovė, saugomos laukinių gyvūnų buveinės ir rūpinamasi miško bendruomenių poreikiais.

Kokiais principais grįsta tvari miškininkystė?

Ekosistemos sveikata. Bendra miško ekosistemos sveikata – prioritetas, kuriuo vadovaujamasi miškininkaujant tvariai, ir apima augalų bei gyvūnų rūšių įvairovės, vandens kokybės išsaugojimą ir natūralaus miško atkūrimo skatinimą.

Atsakingas išteklių valdymas. Medienos ir kitų miško produktų gavyba – dar viena neatsiejama tvarios miškininkystės koncepcijos dalis. Minėtoji veikla vykdoma taip, kad miškas atsinaujintų ir būtų išvengta pernelyg intensyvaus išteklių eksploatavimo bei nykimo.

Bendruomenės įtraukimas. Tvarioji miškininkystė grindžiama simbioze tarp miškų ir vietos gyventojų. Pastarieji dalyvauja priimant sprendimus, kuriamos darbo vietos, o jų patirtis bei žinios gerbiamos.

Poveikio aplinkai mažinimas. Tvarios miškininkystė praktikomis siekiama kuo labiau sušvelninti žalingą poveikį aplinkai: miškus kertant atsakingai, rečiau naudojant chemines medžiagas, mažinant gaisrų riziką.

Sertifikavimas ir standartai. Tvarios miškininkystės iniciatyvos vadovaujasi sertifikavimo programomis ir standartų normomis, pavyzdžiui, medienos tiekimo grandinės (arba FSC) sertifikatu – suteikiamu pagal pasaulyje pripažintą sistemą, reglamentuojančią atsakingą miškų ir medienos produktų valdymą. Tai padeda užtikrinti atitiktį ekologiškai ir socialiai atsakingos miškininkystės principams.

Kokią naudą teikia tvari miškininkystė?

Biologinės įvairovės išsaugojimas. Tausojant natūralias buveines ir skatinant ekosistemų įvairovę, tvari miškininkystė puoselėja augalų ir gyvūnų rūšių įvairovę, palaiko unikalią biologinės įvairovės pusiausvyrą.

Klimato kaitos švelninimas. Sveiki miškai sugeria ir kaupia anglies dioksidą. Miškininkaujant tvariai – išlaikant stabilias, absorbuoti anglį gebančias ekosistemas – talkinama kaip niekada aktualioje kovoje su klimato kaita.

Vandens kokybės apsauga. Miškai taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant vandens kokybę. Jei jie tvarūs, apsaugomi vandens telkiniai, užkertamas kelias dirvožemio erozijai ir išlaikomas upių bei upelių vientisumas.

Ekonominė nauda. Tvarus miškininkavimas suformuoja ilgalaikių ekonominių galimybių pagrindą. Pavyzdžiui, atsakingai vykdant miškų kirtimus, garantuojamas nuolatinis medienos tiekimas ir pragyvenimo šaltinis nuo miškų priklausomoms bendruomenėms.

Rekreacija ir turizmas. Tinkamai tvarkomi miškai atveria nišą kurti rekreacines zonas ir skatina ekologinį turizmą. Šios vietovės išlieka prieinamos pėsčiųjų žygiams, paukščių stebėjimui ir kitoms panašioms gamtai draugiškoms veikloms.

Kultūros paveldo išsaugojimas. Kai kurioms vietinėms bendruomenėms miškai – kultūriškai ir dvasiškai svarbi vertybė. Tvari miškininksytė to paiso ir siekia padėti vietiniams išlaikyti jų ryšį su miškų buveinėmis, tuo pačiu puoselėjant harmoningą santykį tarp žmogaus ir gamtos.

Ilgam prieinami ištekliai. Tvarus miškininkavimas reiškia galimybę mediena, kitais miško produktais ir ekosistemų paslaugomis naudotis ir ateities kartoms, užuot eikvojant gamtos išteklius dėl trumpalaikės naudos.

Technologijų galia – tvarumui ir ForestTech plėtrai

Išsiaiškinome, kokiais principais grindžiama tvarioji miškininkystė ir kokius reikšmingus privalumus ji teikia. Metas pristatyti realų pavyzdį, kuriame subalansuoto ateities miško vizijai kryptį rodo technologinė pažanga.

Sveiki atvykę į nedidelę šalį, garsėjančią bene sparčiausiu interneto ryšiu Europoje ir natūraliais, vešliais miškais, apie kurių grožį nuo seno kalba visas pasaulis. Įžvelgusi šiuos vizitinės kortelės elementus kaip potencialą ir vedama ambicijos inicijuoti reikšmingus pokyčius, lietuvių įmonė ART21 ėmė testuoti 5G ryšiu grįstą sprendimą miškų stebėsenai ir tam tikrų savybių (gaisrų pavojaus, kenkėjų invazijos, sausros paveiktų teritorijų ir kt.) vertinimui.

Didžiausių Baltijos šalyse agromaisto inovacijų dirbtuvių komanda – vieni iš tarptautinio projekto xgain-project.eupartnerių, bendradarbiaujančių vardan tikslo panaikinti skaitmeninį atotrūkį tarp miesto, kaimo ir pakrančių regionų bent 12 šalių. Tiriamas atvejis ypatingas ir tuo, kad turi šansų prisidėti prie kol kas neišnaudotos ForestTech srities plėtros.

Miškų stebėsenai reikia pažangiausio 5G ryšio

Išsikėlę uždavinį ištirti bepiločių orlaivių panaudojimą miškininkystės sektoriuje, pasitelkiant naujausios kartos interneto ryšį, lietuviai kuria inovaciją, kurios pagrindinis elementas – daugiarotorinis dronas su aukščiausios klasės hiperspektrine kamera. Ši suteikia vertingos informacijos, tačiau surenka itin daug duomenų. Kodėl tai nemenkas iššūkis?

Norint iš neapdorotos informacijos išgauti rezultatus ir pateikti išvadas, reikia didelės duomenų apdorojimo galios. O tai lemiamas veiksnys, kuomet būtina imtis skubių veiksmų, užkertančių kelią pavojui ir padedančių išvengti galimų nuostolių bei žalos. Atliekant hiperspektrinius tyrimus, daug brangaus laiko sugaištama vien duomenims iš kameros perkelti į apdorojimo įrenginį.

Procesas vyktų greičiau, įdarbinus pažangiausias ryšių technologijas. Būtent šiuo klausimu 5G ryšys tampa priemone sėkmingai išplėsti dronų galimybes ir paskatinti proveržį, miškininkystėje siekiant tvarumo.

Poveikis visuomenei, ekonomikai ir aplinkai 

Žinote, kas geriausia? ART21 tiriamo atvejo rezultatai ir sukurta paslauga praverstų toli gražu ne vien miškininkams. Naudos ji atneštų privačių miškų savininkams, gaisrų prevencijos specialistams, valstybinėms institucijoms, atsakingoms už aplinkosaugą ir miškų valdymą, miškų inžinieriams, mokslininkams, aplinkosaugos agentūroms. Taip pat ir ūkininkams, kaimo bendruomenėms, nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms.

Scenarijų, kaip praktiškai pritaikyti inovatyvią technologiją regioniniu ir nacionaliniu mastu, daugybė – pradedant gaisrų pavojaus prevencija šalia miškingų teritorijų įsikūrusiems gyventojams.

Miškininkystės sektoriaus atstovams ji padėtų sumažinti išlaidų bei žmogiškųjų išteklių, reikalingų miškų būklės ar jau įvykusių gaisrų tyrimams, (ne)teisėtos kirtimų veiklos ar laukinių gyvūnų stebėsenai.

Be to, testuojamas sprendimas atliepia ES skaitmeninės transformacijos atokiose vietovėse strategiją, mat leistų kurti naujas technologijomis pagrįstas darbo vietas (pavyzdžiui, dronų operatoriams), patobulinti esamų darbuotojų įgūdžius ir apskritai suteikti vietos bendruomenėms galimybių įsitraukti į miškų skaitmenizavimo procesą. O tokia pridėtinė vertė užkoduota būtent tvariosios miškininkystės apibrėžime, tiesa?

Šaltinis: ART21